Kadangi,visuomenėje nusikalstamumas nemažėja, o švietimo dorinės problemos visuomenėje tampa vis aktualesnės, valstybės švietimo sistemai būtina daugiau dėmesio ir lėšų skirti žmonių dorinės sąžinės ugdymui. Bažnyčia ir Valstybė Lietuvoje atskirtos, tačiau jos gali sėkmingai bendradarbiauti doros ugdymo srityje. Šiam bendradarbiavimui pagrindas jau yra padėtas Konstitucijoje, valstybės įstatymuose ir susitarimuose tarp Lietuvos Respublikos ir Vatikano. Norint įtvirtinti šį valstybei būtiną bendradarbiavimo principą mokyklų lygmenyje tėvų pageidavimu steigiamos naujos valstybės išlaikomas katalikiškos mokyklos.
Įsteigus katalikiškas mokyklas manoma mieste sumažės nusikaltimų skaičius, narkotikus vartojančiųjų ir juos platinančių asmenų, gatvėse mažiau matysis alkoholiu apsvaigusių asmenų. Perspektyvoje sėkmingas sąžinės ugdymas tvirtins esamas ir būsimas šeimas, mažins skyrybų skaičių, kels šeimų laimingumą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą religijos laisvės principą ir atsižvelgiant į prigimtinę tėvų teisę suteikti vaikams religinį auklėjimą visose valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo įstaigose sudaromos sąlygos religijos mokymui. Šios sąlygos sudaromos vadinamosioms tradicinėmis religinėmis bendrijomis(Katalikybė yra viena iš Lietuvos įstatymų pripažįstamų tradicinių religijų).
Primename, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnis skelbia:
“Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma.Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo.
Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą.Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves.Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.”
Katalikiškos mokyklos atsakomybė yra milžiniška. Ji privalo gerbti ir paklusti reikalavimams, kurie nustato metodus, programas, struktūrą. Kartu ji privalo įvykdyti savo edukacinius tikslus; padėti kiekvienam mokiniui iš tikrųjų tapti „nauju kūriniu“, kuriuo kiekvienas yra, ir kartu rengti juos suaugusio visuomenės nario atsakomybei. Tai reiškia, kad katalikiškai mokyklai reikia turėti uždavinius, kurie „ skirtingi“ ta prasme, jog mokykla turi mintyje specifinį tikslą ir visi uždaviniai siejami su šiuo tikslu.
Trumpa katalikiškų mokyklų istorija:
2003 metais Lietuvoje buvo tik trys privačios katalikiškosios mokyklos. Be jų, veikė 20 vidurinių ir 10 pradinių katalikiškosios krypties mokyklų, taip pat 3 katalikiškosios pakraipos vaikų darželiai. Minėtų katalikiškosios dvasios mokyklų juridinis statusas buvo įvairus. Kai kurios įkurtos kelių steigėjų: parapijos ar vienuolijos ir savivaldybės ar valstybės institucijos. Katalikiškosios dvasios mokyklose mokosi mažiau negu 1 proc. visų Lietuvos moksleivių. Šiose mokyklose dirbantys pedagogai 1992 m. susibūrė į Katalikiškųjų ugdymo įstaigų pedagogų asociaciją. 1999 m. šiose mokyklose besimokančių mokinių tėvai įkūrė Katalikų tėvų asociaciją.
Katalikiška mokykla yra „pilietinė institucija“; jos tikslas, metodai ir savybės yra tokios pat,kaip ir kiekvienos kitos mokyklos, kita vertus, ji yra„krikščioniška bendruomenė“, kurios auklėjimo tikslų šaknys yra Kristuje ir jo Evangelijoje. Pagrindinis mokyklos tikslas yra pažinimas. Mokyklos uždaviniai turėtų būti sistematiškas religijos išdėstymas ir pagalba aiškinant religinius klausimus.
Viena iš katalikiškos mokyklos rūšių yra jėzuitų gimnazijos. Esančios Kaune ir Vilniuje.
Jėzuitų gimnazija, kuria bendruomenę, remdamasi jėzuitų švietimo principų paveldu, stengiasi ugdyti kūrybingą, atsakingą ir išsilavinusį žmogų, demokratinės valstybės pilietį, siekiantį socialinio teisingumo ir skiriantį savo gabumus visuomenės ir Dievo tarnybai. Pabrėžęs katalikiškos mokyklos ypatybes – aiškią ir nedviprasmišką orientaciją į Evangeliją ir joje atrandamą Kristaus asmenį bei kiekvieno asmens vertingumo pabrėžimą, – kun. G. Vitkus pasidžiaugė, kad visi pastarųjų 10 metų kiekybiniai rodikliai rodo, jog mokyklai neblogai sekėsi lygiuotis į geriausių Kauno ir Lietuvos mokyklų gretas. Per 10 atkurtos mokyklos gyvavimo metų gimnazijoje buvo skiriamas ypatingas katalikiškai bendruomenei kurti. Kun. G. Vitkus, kalbėdamas apie jėzuitų mokyklos misiją pasaulyje, pabrėžė saviugdos ir bendruomenės ugdymo svarbą. Pasak jo, vienas svarbiausių jėzuitiško auklėjimo bruožų – tarnystė. Tai patvirtina ne tik šiandien, bet ir anksčiau baigusių jėzuitų mokymo įstaigas žmonių prisiminimai. Kiekvienu atveju pirmosios jėzuitų mokyklos pasižymėjo trimis bruožais, kurių sistema buvo ženkli naujumu: pačios mokymo programos originalumas; tvarkos vertinimas, laipsniškas perėjimas nuo vieno lygio prie kito; darbui pasišventę, gerai paruošti mokytojai.
Jėzuitai parengė nuostatų rinkinį, tvarkantį mokslo įstaigų studijas ir auklėjimą. Šie nuostatai žinomi lotynišku pavadinimu Ratio Studiorum. Tai vadovavimo kolegijai planas, sudarytas atsižvelgiant į to meto filosofijos, teologijos ir medicinos mokslų laimėjimus. Tapęs oficialiu jėzuitų vadovaujamų studijų kodeksu, Ratio Studiorum – vienas didžiausių Jėzaus Draugijos įnašų į Europos, o vėliau ir pasaulio švietimo sistemas. Vienas svarbiausių iššūkių, kylančių visoms mokykloms, – kaip globalizacijos veikiamoje. visuomenėje išlaikyti katalikišką-ignacišką tapatumą bei dalyvauti kultūros ir tikėjimo dialoge bei Bažnyčios evangelizacinėje misijoje.
Jie skatino ir toliau aktyviai bendradarbiauti su pasauliečiais, dalijosi patirtimi, kaip į gimnazijos gyvenimą įtraukti tėvus, kuriems pirmiausiai tenka atsakomybė už savo vaikų ugdymą. Nuolat prisimename, kad jėzuitų mokyklose svarbiausi trys dalykai: stiprus akademinis ugdymas, vertybinės programos mokiniams bei mokytojams (savaitgalio rekolekcijos) ir visuomenei naudingos veiklos sistema. Tai leidžia siekti dermės tarp ugdomo intelekto, kritiško mąstymo, kompetencijos ir noro bei gebėjimo atjausti kitus ir daryti gera. Paskutiniaisiais dešimtmečiais jėzuitų mokyklos stengiasi diegti supratimą, kad krikščioniškas tikėjimas turi veikti kasdieninį asmens ir visuomenės gyvenimą, darydamas jį teisingesnį ir kilnesnį.
Kauno jėzuitų gimnazija siekia ugdyti tikėjimą. Ji siekia dalintis su mokiniais bendru tikėjimo požiūriu į pasaulį, gyvenimą. Nors ugdant tikėjimą yra daug padaroma namuose ir parapijose, tačiau tik katalikiškoje mokykloje religija pradedama dėstyti struktūriškiau ir brandžiau. Katalikiško tikėjimo požiūrio ugdymas nėra tik kažkokia šalutinė ar pridėtinė mokymo dalis. Tikėjimo ugdymas – tai integrali visos mokymo programos, švietimo bei auklėjimo sritis. Iš tiesų ji yra integruota į asmens dvasinio ir intelektualinio ugdymo programą, į visą mokyklos gyvenimą, bendrą atmosferą, visas mokymo programos sritis. Ji yra perduodama atskleidžiant vertybes ir požiūrius, kurie yra įpinti į mokyklos struktūrą ir valdymą, į santykius tarp mokytojų, tarp mokytojų ir mokinių.
Katalikiškajai mokyklai būdingi požymiai: krikščioniškoji laisvė ir meilė. Katalikiškos mokyklos svarbiausias iššūkis: kaip šiandienos visuomenėje mokykloms išlaikyti katalikišką tapatumą. Taigi, kurti katalikišką ar bent katalikiškos ugdymo krypties mokyklą yra labai sunku. Tam pasiryžtantys pasauliečiai tikrai imasi sudėtingo ir labai dažnai nepakankamai įvertinamo darbo. Dėl to nenuostabu, kad per pastaruosius penkerius metus neatsirado nė vienos naujos katalikiškos mokyklos.
Katalikiško ugdymo tikslas buvo aiškiai suformuluotas 1978 m. popiežiaus Jono Pauliaus II laiške JAV nacionalinei švietimo asociacijai: „Katalikiškas ugdymas pirmiausia yra Kristaus perdavimas, bandymas atskleisti Kristų kitų žmonių gyvenimuose“. Tad katalikiškos mokyklos siela ir šerdis yra krikščioniškoji žinia, o mokyklos siekia savo pagrindinio tikslo – ugdyti tvirtai įsitikinusius jaunus žmones, pasiruošusius ir gebančius įnešti krikščionišką indėlį į socialinį, bendruomeninį ir politinį gyvenimą. „Katalikiškos mokyklos paskirtis remiasi edukacine filosofija, kurioje tikėjimas, kultūra ir gyvenimas sudaro harmoniją. Per mokyklą vietinė Bažnyčia evangelizuoja, auklėja ir bendradarbiauja, ugdydama sveiką ir moralų savo narių gyvenimo būdą“,katalikiškas ugdymas skatina specifinį požiūrį į žmogaus ir apskritai žmogiškojo gyvenimo kilmę bei tikslą.
Katalikiškos mokyklos skiriasi nuo tų mokymo įstaigų, kurios nejučiomis aplenkia esminį rūpestį žmogumi, asmeniu, besirūpinančios tik dalykine kompetencija. Katalikų auklėjimas padeda pažinti tikrovę atvira širdimi ir protu, įžvelgti ir rinktis tai, kas tarnauja didesnei Dievo garbei. Religijos mokymas mokykloje išsiskiria tuo, kad jo tikslas įsiskverbti į kultūros sritį ir bendradarbiauti su kitais mokomaisiais dalykai. Religijos mokymas tikintiems mokiniams padeda geriau suprasti krikščionių skelbiamą mokslą ir jo santykį su kitomis religijomis, bei kiekvienam žmogui bendromis egzistencinėmis problemomis ir tais pagrindiniais moraliniais klausimais, kurie iškyla žmonijai. Tie mokiniai, kurie dar tik ieško tikėjimo ar turi religinių abejonių, katalikiškose mokyklose gali sužinoti, kas išties yra tikėjimas Jėzumi Kristumi, ką į jų klausimus atsako Bažnyčia, gali patikrinti savo pasirinkimą.
Akcentuojama vertybių sąsaja su mokslu: žinias galima perteikti, vertybėmis tik pasidalyti ir sudaryti kitiems galimybę rinktis, linkėjo sėkmės dalijantis patirtimi. Išskiriama ir apžvelgiama mokyklos veikla trijuose lygmenyse: atstovavimas tarptautinėse organizacijoje, Lietuvos mastu bei tarpmokyklinius ryšius, katalikiškų mokyklų veiklos svarba jaunimo dvasinio bei dorinio ugdymo procese taip pat švietimo įstatymų rengime, pagalba katalikams mokytojams bei katalikiškoms mokykloms įgyvendinamas uždavinys – stiprinti katalikiškumą.Katalikiška mokykla stengiasi sukurti gaivią Evangelinės laisvės ir meilės alsuojančią mokyklinės bendruomenės aplinką, padėti jaunuoliams kartu su savo asmenybės tobulinimu ugdyti savyje naują kūrinį, kuriuo tapo krikšto metu, ir pagaliau visą žmogiškąją kultūrą sieti su išganymu, kad mokinių įsigyjamos žinios apie pasaulį, gyvenimą ir žmogų būtų apšviečiamos tikėjimo”.
Katalikiška mokykla čia suprantama kaip bendruomenė, kurioje vadovaujamasi krikščioniškomis vertybėmis: teisingumu, sąžiningumu, atvirumu, užuojauta, pagarba kiekvienam, draugiškumu, nuoširdumu.
Katalikiškuose mokyklose mokoma pagal mokymo programą, atitinkančią pagrindinius katalikiškus elementus, laikantis Bažnyčios doktrinos ir ieškant bendrų sąlyčio taškų su kitų mokymo dalykų programomis.Šios programos paskirtis atskleisti kokias žinias ir vertybes privalo sistemingai įsisavinti katalikas mokinys nuo žemiausios iki aukščiausios klasės siekdami savąjį tikėjimą pažinti,pažinę pamilti,pamilę pagal jį gyventi. Programą apima krikščionybės tiesų Katalikų Bažnyčios ir jos mokymo, Dievo sukurto pasaulio ir krikščioniškojo gyvenimo ženklų atskleidimą bei nagrinėjimą; vidinės tikėjimo būsenos gaivinimą sakralinės Tikrovės ir kelio, vedančio Paslapties link atvėrimą; skatinimą vykdyti Dievo valią žemę.Ir rekomendacijas mokytojui, kaip padėti mokiniui, kad jis gebėtų gyvenime liudyti savąjį tikėjimą. Katalikiškos mokyklos programa mokymui kelia tokius svarbius tikslus:
• atskleisti katalikų tikėjimo ir krikščioniškosios antropologijos sampratą;
• padėti įžvelgti religinius gyvenimo ir istorijos matmenis;
• padėti suvokti Triasmenį Dievą,kaip gyvenimo ir meilės pilnybę, ateities vilties kryptį ir galutinę prasmę bei tikslą, kaip Tiesą,kuri yra tikroji žmogaus laisvės sąlyga.
Katalikiška mokykla padeda atskleisti pagrindines krikščionybės vertybes ir krikščioniškosios pasaulėžiūros principus bei:
• siekiama kad mokiniai geriau gebėtų pažinti ir gerbti save,
• suvokti savo asmens nelygstamą vertingumą
• tikėti savo galiomis ir nuolatinio tobulėjimo galimybe bei būtinybe.
Viena svarbiausių katalikiškos mokyklos pamokų rezultatų yra religinių vertybių ir religinės motyvacijos ugdymas; tai gali labai padėti siekiant, kad mokiniai patys noriai šiame procese dalyvautų, dažnos nuorodos į Dievą yra būdas,kuriuo mokytojas gali skatinti supratimą ir įsipareigojimą religinėms vertybėms. Vertybės turi vesti į veikimą; jos ir yra veiklos motyvas, kiekvienas mokinys turėti būti skatinamas stengtis siekti kuo aukštesnio tiek žmogiškos, tiek ir krikščioniško formavimo lygio.
Štai kokias vertybes dera propaguoti dėstant dalykus katalikiškose mokyklose:
• korektiškumas ir pasirengimas padėti kitam.
• Atsakomybė bei laisvalaikio ir kūrybinės veiklos branginimas,
• visuotinės taikos siekimas, pagalba socialiai remtiniems žmonėms.
Visais šiais atvejais puoselėjama sąmoninga ir integrali žmogaus būtis dedamas pagrindas, kad jaunimas suvoktų save, kaip atsakingus, paties Dievo pašauktus (religingus) žmones.
Kvalifikuotas religinių žinių perteikimas skatina gilesnį, intelektualinį tikėjimo tiesų pažinimą. Moksleiviai yra sistemingai supažindinami su Katalikų Bažnyčios mokslu, požiūriu į žmogų, visuomenę, pasaulį. Siekiama, kad baigę mokyklą, moksleiviai gerai suprastų, ką reiškia būti kataliku.
Mokiniai ir mokytojai yra skatinami krikščioniškai veiklai už mokyklos ribų. Mokiniams ir mokytojams sudaromos galimybės dirbti su likimo nuskriaustais žmonėmis, mokoma Evangelijos dvasia ryžtingai ginti tiesą ir teisingumą visuomenėje. Mokiniai ir mokytojai yra skatinami domėtis tomis visuomenės gyvenimo sritimis, kurias dar silpnai palietė Kristaus Evangelijos šviesa.
Bažnyčia, gerai jausdama itin svarbią pareigą stropiai rūpintis visų savo vaikų moraliniu ir religiniu auklėjimu, privalo rodyti ypatingą meilę ir ateiti į pagalbą daugybei lankančių nekatalikiškas mokyklas – tiek mokytojų ir vadovų gyvenimo liudijimais, tiek bendramokslių apaštališka veikla ir ypač tarnyba tų kunigų ir pasauliečių, kurie moko juos išganymo tiesų, prisitaikydami prie auklėtinių amžiaus bei padėties, ir teikia dvasinę pagalbą, naudodamiesi aplinkybes atitinkančias priemones.
Vien mokykla neįstengia išauklėti visiškai pasišventusių Bažnyčios narių. Be to, ir tėvai neturi manyti, kad tik katalikiška mokykla yra atsakinga už jauno žmogaus tikėjimo ir doros brendimą. Jie patys turi dorai auklėti vaiką ir siekti palaikyti bei ugdyti tikėjimu pagrįstus ryšius tarp šeimos, tikinčiųjų bendruomenės ir mokyklos. Katalikiškosios mokyklos ir mokinių šeimų bendradarbiavimas turi būti nuolatinis ir stiprėti: reikia ne vien tik gebėti spręsti pasitaikančias problemas, bet daugiau dirbti mokyklos auklėjimo tikslų kryptimi. Mokykla turėtų labiau įtraukti šeimą į mokyklos auklėjamąjį darbą – tiek padėti nustatyti šio darbo uždavinius, tiek padėti juos pasiekti.