Žydų kalendorius, dar vadinamas hebrajų arba biblinio laiko kalendoriumi, yra unikali sistema, jungianti Saulės ir Mėnulio ciklus. Ši sistema remiasi Mėnulio mėnesiais ir Saulės metais, todėl jis laikomas lunisoliariniu kalendoriumi. Kalendoriaus pagrindas slypi judaizmo religinėje tradicijoje, o jo sukūrimas siejamas su Toros įsakymais bei senovės Izraelio kultūra.
Žydų kalendoriaus pradžia skaičiuojama nuo pasaulio sukūrimo, kuris pagal tradiciją įvyko 3761 metais prieš Kristų. Todėl dabartiniai metai pagal žydų kalendorių yra skaičiuojami nuo šio įvykio, o jų skaičius yra žymiai didesnis nei Grigaliaus kalendoriaus metų. Pavyzdžiui, Grigaliaus kalendoriaus 2025 metai atitinka 5785 metus pagal žydų kalendorių.
Kalendoriaus metų skaičiavimas remiasi dvylika mėnesių, kurių kiekvienas atitinka Mėnulio ciklą. Mėnesiai turi po 29 arba 30 dienų, o bendras metų ilgis sudaro apie 354 dienas. Kadangi tai trumpiau nei Saulės metai, kas 2–3 metus pridedamas papildomas mėnuo, vadinamas Adar II, kuris subalansuoja kalendorių su Saulės ciklu ir išlaiko pavasario šventę Pesachą pavasarį. Tai atspindi Biblijos nurodymą, jog Pesachas turi būti švenčiamas pirmojo pavasario mėnesio 15-ąją dieną.
Kalendoriaus sukūrimas ir tobulinimas buvo glaudžiai susijęs su senovės Izraelio kunigais ir mokslininkais. Pradžioje mėnesių pradžia buvo nustatoma pagal Mėnulio stebėjimą. Jeruzalės Sanhedrinas, vadovaujamas aukštųjų kunigų ir rabinų, patvirtindavo jauno mėnulio pasirodymą ir pagal tai skelbdavo naujo mėnesio pradžią. Tačiau po Jeruzalės šventyklos sugriovimo ir žydų diasporos laikotarpio, stebėjimai tapo nebeįmanomi, todėl IV amžiuje rabinas Hilelis II įvedė fiksuotą kalendorių, pagrįstą matematiniu skaičiavimu.
Žydų kalendorius yra ypatingas savo ryšiu su religine tradicija. Jis naudojamas nustatyti svarbiausių švenčių datas, įskaitant Pesachą, Šavuotą, Rosh HaShaną, Yom Kipurą ir Sukkotą. Šios šventės ne tik primena istorinius įvykius, bet ir suteikia galimybę dvasiniam atsinaujinimui bei ryšio su Dievu stiprinimui. Pavyzdžiui, Rosh HaShana, žydų Naujuosius metus, vadinamas teismo diena, kai žmogus apmąsto savo gyvenimą ir pasiryžta daryti pokyčius. Tuo tarpu Yom Kipuras yra atgailos ir sielos apsivalymo laikas.
Šis kalendorius naudojamas Izraelyje ir visame pasaulyje gyvenančių žydų bendruomenėse. Jis yra pagrindas religinių ir kultūrinių renginių organizavimui, taip pat yra oficialus laiko skaičiavimo būdas Izraelyje religinėse ir valstybės ceremonijose. Kasdieniam gyvenimui Izraelyje dažniau naudojamas Grigaliaus kalendorius, tačiau žydų kalendorius išlieka esminiu elementu dvasinėje ir kultūrinėje sferoje.
Pagrindinis skirtumas tarp žydų ir Grigaliaus kalendorių yra laiko skaičiavimo principas. Grigaliaus kalendorius remiasi Saulės metais, o žydų kalendorius – Mėnulio mėnesiais su Saulės metų korekcijomis. Dėl šio skirtumo žydų kalendoriaus metai yra trumpesni už Grigaliaus kalendoriaus metus, tačiau kas keleri metai pridedamas papildomas mėnuo kompensuoja šį skirtumą. Dėl to žydų šventės kasmet keičiasi pagal Grigaliaus kalendoriaus datą, bet išlaiko savo sezoninę prasmę.
Kaip teigiama Psalmėje: „Jis sukūrė mėnulį laikams skaičiuoti, saulė žino savo leidimosi laiką“ (Ps 104:19). Šie žodžiai atspindi žydų kalendoriaus esmę – suderinti laiko ritmą su dieviškąja kūrinijos tvarka. Žydų kalendorius yra ne tik matematinė sistema, bet ir dvasinė struktūra, padedanti žmogui gyventi pagal Toros mokymą ir Dievo nurodytus dėsnius.