Zoroastrizmas yra viena seniausių monoteistinių religijų, kilusi senovės Persijoje (dabartinėje Irane) maždaug 1500–1000 m. pr. Kr. Jos pavadinimas kilęs iš pranašo Zaratustros (dar žinomo kaip Zoroastro), kuris buvo šios religijos įkūrėjas. Zoroastrizmo šventoji knyga yra Avesta, kurioje surašyti Zaratustros mokymai ir giesmės, vadinamos Gathomis.
Zoroastrizme pagrindinis dievas yra Ahura Mazda, kuris laikomas visagaliu, gėrio ir šviesos kūrėju. Ahura Mazda yra gerumo principas, ir jam priešingas yra blogio ir chaoso dvasia, vadinama Angra Mainju arba Ahrimanu. Ši dvikova tarp gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos yra centrinė Zoroastrizmo tema. Zoroastristai tiki, kad galiausiai gėris nugalės blogį ir visata bus atstatyta į tobulą harmoniją.
Zoroastrizme ypatingas dėmesys skiriamas žmogaus moraliniam pasirinkimui. Žmonės turi laisvą valią pasirinkti tarp gėrio ir blogio, tarp tiesos (Aša) ir melagystės (Druj). Gėrio ir tiesos pasirinkimas veda į atpildą po mirties, kur žmogaus siela pasiekia amžinąją šviesą ir džiaugsmą. Tie, kurie renkasi blogį, patiria atitinkamas pasekmes.
Zoroastrizmas padarė didelę įtaką vėlesnėms religijoms, ypač judaizmui, krikščionybei ir islamui. Daug eschatologinių idėjų, tokių kaip pasaulio pabaiga, paskutinis teismas, prisikėlimas ir amžinasis gyvenimas, pirmiausia atsirado arba buvo stipriai plėtojamos zoroastrizmo kontekste.
Pagrindinės zoroastrizmo moralinės vertybės sutelktos į tris pagrindinius principus: geros mintys, geri žodžiai ir geri darbai. Tikintieji skatinami gyventi sąžiningai, atsakingai elgtis su kitais žmonėmis ir aplinka bei siekti dvasinio tobulumo.
Zoroastrizmo religiniai ritualai dažnai apima ugnies garbinimą, nes ugnis laikoma šventumo ir šviesos simboliu, kuris simbolizuoja Ahura Mazdos buvimą. Zoroastrizmo šventyklose nuolat dega šventa ugnis, kurią prižiūri žyniai.
Nors zoroastrizmas kadaise buvo Persijos imperijos valstybinė religija, šiandien jis yra gana mažai paplitęs, daugiausia praktikuojamas Irane ir Indijoje, kur zoroastristų bendruomenė vadinama Parsis.
Zoroastrizmo idėjos apie gėrio ir blogio kovą, galutinį teisingumą ir žmogaus moralinę atsakomybę turėjo ilgalaikį poveikį pasaulio religijų vystymuisi, palikdamas svarbų indėlį į žmonijos religinę istoriją.
Zoroastrizmo šventojoje knygoje Avesta ir ypač Zaratustros giesmėse (Gathose) yra keletas svarbių citatų, kurios atspindi pagrindines šios religijos mintis apie gėrio ir blogio kovą, tiesos svarbą ir žmogaus moralinį pasirinkimą. Štai kelios iš jų:
- Avesta, Gathos, Yasna 30:3:
„Dabar aš jums atskleisiu dvi pagrindines dvasias, kurių mintys, žodžiai ir darbai yra gerumas ir blogumas. Pasirinkite teisingai tarp jų ir nesekite melu.“ Ši citata atspindi esminę zoroastrizmo idėją apie laisvą žmogaus pasirinkimą tarp gėrio ir blogio. Ahura Mazda atstovauja gėriui ir tiesai (Aša), o Ahrimanas – blogiui ir melui (Druj). - Avesta, Gathos, Yasna 30:5:
„Tos dvi dvasios susitiko pirmą kartą ir sukūrė gyvenimą bei nebūtį; ir kaip bus galutiniame teisme, tie, kurie renkasi melą, eis į tamsą, o tie, kurie seka tiesą, patirs šviesą.“ Ši citata išreiškia eschatologinę zoroastrizmo sampratą, kad galutiniame pasaulio teisme gėris nugalės blogį, o tie, kurie pasirinko gėrį, bus amžinybėje apdovanoti. - Avesta, Gathos, Yasna 34:15:
„Mes šloviname geras mintis, gerus žodžius ir gerus darbus, kurie veda prie džiaugsmo, ir mes raginame visus pasekti Aša keliais.“ Čia išreiškiama pagrindinė zoroastrizmo moralinė žinia – šlovinti ir praktikuoti gerumą mintyse, žodžiuose ir veiksmuose, nes tai yra tiesos (Aša) kelias. - Avesta, Gathos, Yasna 48:1:
„Kadaise mes stovėsime teisingumo dieną, kai melas bus sunaikintas, o šviesa amžinai karaliaus.“ Ši citata pabrėžia zoroastrizmo viltį dėl galutinio teisingumo ir gėrio triumfo prieš blogį pasaulio pabaigoje.
Citatos iš šventosios „Avestos“ knygos padeda geriau suprasti zoroastrizmo esmę – tai nuolatinė kova tarp gėrio ir blogio, kur žmogaus pasirinkimas lemia jo likimą, ir galiausiai gėris triumfuos.