Vidinis kelias (tariqa) – tai sufizmo dvasinė kryptis, kurią praktikuoja sufijų bendruomenės, siekdamos artimo ryšio su Dievu per mistinę kelionę. „Tariqa“ reiškia „kelias“ arba „takelis“, ir sufizme tai simbolizuoja asmeninę ir vidinę dvasinę kelionę, kurios tikslas yra pasiekti Dievą per savęs tobulinimą ir dvasinį atsidavimą. Tariqa nėra tik išorinės taisyklės ar ritualai, bet ir gilus vidinis gyvenimas, per kurį žmogus atsisako savo ego, nuodėmių ir pasaulietinių prisirišimų, siekdamas vienybės su Dievu.
Tariqa taip pat reiškia specifinę sufijų broliją arba ordino struktūrą, kuri turi savo dvasinį vadovą – šejchą (mokytoją), kuris moko, kaip eiti šiuo dvasiniu keliu. Kiekviena tariqa turi savo praktikas, ritualus, mokymus ir metodus, kaip pasiekti dvasinį tobulumą. Šios praktikos apima maldas, meditaciją (zikr), asketizmą ir kitus dvasinius pratimai, kurie padeda išlaisvinti sielą nuo ego ir priartėti prie Dievo.
Tariqa kelias paprastai susideda iš kelių etapų, kai sufijus per dvasinę praktiką ir mokymą palaipsniui artėja prie Dievo, galiausiai pasiekdamas fanā – savęs išnykimą Dievo buvime. Šis kelias reikalauja tiek vidinės drausmės, tiek pasitikėjimo Dievo malone, todėl tariqa yra ne tik dvasinis, bet ir moralinis ugdymas.