Užmėtymas akmenimis yra senovinė bausmės forma, kuria kaltininkas už tam tikrus nusikaltimus buvo baudžiamas iki mirties, jam metant akmenis. Ši praktika buvo naudojama įvairiose kultūrose ir religijose, dažniausiai siekiant nubausti sunkius nusikaltimus, tokius kaip svetimavimas, apostazė (atsimetimas nuo tikėjimo) ar piktžodžiavimas.
Užmėtymas akmenimis judaizme:
- Toros įstatymai: Judaizme užmėtymas akmenimis (hebrajiškai vadinamas „sekilah“) buvo nurodytas kaip bausmė už tam tikrus nusikaltimus pagal Mozės įstatymus (Torą). Pvz., Senajame Testamente (Toros Penkiaknygėje) yra numatyta, kad už svetimavimą, piktžodžiavimą, stabmeldystę ar tam tikrus kitus nusižengimus gali būti taikoma užmėtymo akmenimis bausmė (Kunigų knyga 20:2, Pakartoto Įstatymo knyga 22:24).
- Teisinė procedūra: Judaizme užmėtymas akmenimis reikalavo griežtos teisinės procedūros. Nuteistajam turėjo būti iškelta byla, kurioje privalėjo liudyti mažiausiai du liudytojai, kurie tiesiogiai matė nusikaltimą. Tik tada, kai nusikaltimas buvo įrodytas be jokių abejonių, galėjo būti taikoma tokia bausmė. Liudytojai turėjo būti pirmieji, kurie mesdavo akmenis, taip pabrėžiant jų atsakomybę už savo liudijimus.
Užmėtymas akmenimis islame:
- Šariato teisė: Užmėtymas akmenimis (arab. „rajm“) taip pat egzistuoja kai kuriose islamo teisės (šariato) sistemose, kur tai taikoma kaip bausmė už „hudūd“ nusikaltimus, pvz., už svetimavimą (zinā), jei kaltininkai yra vedę. Tokią bausmę nurodo kai kurie hadisai (pranašo Mahometo pasakymai ir veiksmai), nors užmėtymas akmenimis nėra tiesiogiai paminėtas Korane.
- Praktika šiandien: Šiuolaikiniame pasaulyje užmėtymas akmenimis yra itin retas ir daugelyje islamo šalių nebetaikomas, nors kai kuriose šalyse, tokiose kaip Iranas ar Saudo Arabija, ši praktika vis dar kartais vykdoma pagal vietinį teisyną.
Užmėtymo akmenimis reikšmė ir kritika:
- Simbolinė prasmė: Religinėje tradicijoje užmėtymas akmenimis dažnai buvo suprantamas kaip priemonė išlaikyti bendruomenės moralės ir teisės tvarką. Tokia bausmė turėjo ir atgrasomąją funkciją, siekiant apsaugoti visuomenę nuo nusikaltimų, laikomų itin pavojingais.
- Kritika ir žmogaus teisės: Šiuolaikiniame pasaulyje užmėtymas akmenimis yra griežtai kritikuojamas dėl jo žiaurumo, nehumaniškumo ir prieštaravimo žmogaus teisėms. Daugelis tarptautinių žmogaus teisių organizacijų ir valstybių pasmerkia šią praktiką kaip žiaurią ir nepriimtiną, reikalaujant jos visiško uždraudimo.
Užmėtymas akmenimis religijoje buvo suprantamas kaip bausmė, skirta išlaikyti bendruomenės moralės normų ir įstatymų laikymąsi, tačiau šiuolaikiniame kontekste ši praktika yra laikoma barbarine ir nepriimtina pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus.