Izaijo 24:1-18 aprašytas Tuštybės miestas simbolizuoja pasaulio miestą ar visuomenę, kuri buvo sugriauta dėl savo nedorybių, nuodėmių ir neklusnumo Dievui. Tai yra pranašiškas tekstas, kuriame kalbama apie Dievo teismą ir pasaulio pabaigą, kai visa žemė bus nuniokota, o džiaugsmas ir linksmumas pranyks.
Tuštybės miestas – simbolinė prasmė
- Tuštybės miestas:
- Tuštybės miestas šiame kontekste reiškia žmonių civilizaciją, miestą ar visuomenę, kuri buvo nugrimzdusi į nuodėmes ir tuščias (beprasmes) veiklas. Tai simbolizuoja pasaulietišką, be Dievo gyvenantį pasaulį, kuris galiausiai patirs sunaikinimą dėl savo moralinės tuštumos ir nuodėmingumo.
- Izaijas šiuo tekstu pranašauja apie visuotinį sunaikinimą, kai miestas, anksčiau pilnas gyvenimo, džiaugsmo ir linksmumo, taps tuščias ir sugriautas.
- Miesto sunaikinimas ir prislėgtas linksmumas:
- Pranašystėje aprašoma, kad linksmybės, šventės ir džiaugsmas išnyks. Žmonės, kurie anksčiau mėgavosi gyvenimo malonumais, kaip vynu (simbolizuojančiu džiaugsmą ir šventimą), liks be to.
- Vyno trūkumas ir linksmybių pabaiga simbolizuoja Dievo teismą, kai pasaulietiškas malonumas yra atimamas, nes jis tapo tuščias ir nuodėmingas.
- Dykuma ir sugriovimas:
- Miestas paverčiamas dykuma, o vartai prislėgti nelaimės. Tai rodo galutinę civilizacijos ir visuomenės sunaikinimo stadiją, kai nelieka nieko vertingo, tik tuštuma ir sunaikinimas.
- Tekste minimi namai, kurie yra uždaryti ir niekas neįeina, taip pat gatvėse nebelieka gyvybės ar šventimo, kas nurodo į miesto mirtį ir visišką civilizacijos pabaigą.
- Teismo diena:
- Šis skyrius kalba apie visuotinio sunaikinimo ir Dievo teismo dieną, kuri ateis ant visų žemės gyventojų dėl jų nuodėmių. Dievas nubaudžia tuos, kurie gyveno nuodėmingai, nepaisė Jo įstatymų ir ieškojo tuščių pasaulietiškų malonumų.
- Tai metaforiškas pasaulio pabaigos vaizdas, kai Dievas atneša teisingumą tiems, kurie gyveno neteisingai, ir tuo pačiu iškelia teisiuosius.
Religinė prasmė
Tuštybės miestas simbolizuoja žmonijos tuštumą ir nuodėmingumą be Dievo. Visuomenė, kuri gyvena ieškodama tik laikino malonumo ir materialinės gerovės, galiausiai susidurs su savo griuvėsiais. Tai gali būti interpretacija apie bet kurią pasaulietišką civilizaciją ar kultūrą, kuri atmeta Dievo įstatymus, ieško tuštybės ir savanaudiškų malonumų.
Šis pranašiškas tekstas taip pat nurodo, kad Dievo teismas yra neišvengiamas. Tačiau tarp šio teismo ir sunaikinimo girdimi džiaugsmo balsai – tai tų, kurie šlovina Viešpatį ir pripažįsta Jo teisingumą.
Šlovinimas ir Dievo teisingumas
Nepaisant šios sunaikinimo pranašystės, yra nurodoma, kad išgelbėtieji šlovins Viešpatį. Tai rodo, kad net ir didžiausio teismo metu yra tie, kurie išlieka ištikimi Dievui ir šlovina Jo vardą.
Izaijo knyga 24:14-16:
„Jie pakels balsą ir šlovins. Kai Viešpats bus pašlovintas, jie sukels džiaugsmingą triukšmą iš jūros. Todėl šlovinkite Viešpatį pamokymu: Viešpaties, Izraelio Dievo, vardą jūros salose. Iš žemės pakraščių girdėjome šlovę, teisiojo šlovę.“
Šie žmonės yra tie, kurie išlieka teisingi ir ištikimi Dievui net tarp sugriuvusios visuomenės. Jie šlovina Viešpatį dėl Jo teisingumo ir gailestingumo, net kai aplink juos pasaulis žlunga.
Tuštybės miestas Izaijo knygoje simbolizuoja visuomenę ar pasaulį, kuris gyvena nuodėmingai ir nesilaiko Dievo įstatymų. Tai pranašystė apie pasaulio pabaigą ir Dievo teismą, kuris atneš sugriovimą ir sunaikinimą tiems, kurie gyveno tuštybėje ir nuodėmėje. Tačiau, net ir šio sunaikinimo metu, išlieka tie, kurie šlovina Viešpatį, parodydami, kad dvasinis išgelbėjimas yra įmanomas net per teismo dieną.