Tora yra vienas svarbiausių šventųjų tekstų judaizme. Hebrajų kalba žodis „Tora“ reiškia „mokymas“ arba „įstatymas“. Tora sudaro pirmąsias penkias Hebrajų Biblijos (Tanacho) knygas, kurios taip pat yra žinomos kaip Penkiaknygė arba Mozės knygos. Šios knygos yra:
- Pradžios knyga (Berešit)
- Išėjimo knyga (Šemot)
- Kunigų knyga (Vajikra)
- Skaičių knyga (Bemidbar)
- Pakartoto Įstatymo knyga (Devarim)
Toros tekstas laikomas tiesioginiu Dievo apreiškimu, kurį jis suteikė Mozėj ant Sinajaus kalno. Judaizme Tora laikoma dieviškojo įstatymo rinkiniu, kuris vadovauja žydų gyvenimui ir religinei praktikai. Ji apima ne tik teisines normas, bet ir moralinius mokymus, istorijas bei Dievo nurodymus, kaip turėtų gyventi jo tauta.
Toros turinys yra suskirstytas į 613 įsakymų (mitzvot), kurie apima visus žydų gyvenimo aspektus – nuo religinių apeigų iki kasdieninių veiksmų. Tora skaitoma ir studijuojama sinagogose visame pasaulyje, o jos mokymai yra pagrindas žydų religinei praktikai, etikai ir įstatymams.
Tora yra laikoma didžiausiu šventumu judaizme. Ji saugoma ypatingame ritinyje, parašytame ranka ant pergamento, ir naudojama viešose pamaldose sinagogose. Toros skaitymas yra pagrindinė dalis žydų sabato ir kitų švenčių ritualų. Kiekvieną savaitę sinagogoje skaitoma dalis Toros, vadinama parša, kuri kasmet baigiasi ir vėl pradedama skaityti iš naujo.
Toros studijavimas yra laikomas esminiu žydų religiniu užsiėmimu, kuris ne tik padeda suprasti Dievo valią, bet ir stiprina dvasinį ryšį su Dievu bei bendruomene.