Theopneustos yra graikų kalbos terminas, kuris reiškia „Dievu įkvėptas“ arba „Dievo kvėpuotas“. Šis sąvoka turi esminę reikšmę krikščioniškoje teologijoje, ypač kalbant apie Šventojo Rašto autoritetą ir kilmę. Terminas dažnai siejamas su bibliškais tekstais, kurie laikomi Dievo įkvėptais žodžiais, perduodamais per žmonių rankas ir protus.
Krikščioniškojo tikėjimo tradicijoje Theopneustos terminas išryškėja antrame Timotiejui pašnekovoje (2 Tim 3,16), kur rašoma: „Visa Šventasis Raštas yra Dievu įkvėptas ir naudingas mokymui, įrodyti, pataisyti, mokyti teisingumui“. Šis posakis pabrėžia, kad Biblija nėra tik žmogaus kūrinys, bet turi dievišką prigimtį, išlaikantys teologinę ir moralinę autoritetą.
Theopneustos samprata atskleidžia, kad Dievas tiesiogiai dalyvauja Šventojo Rašto sudaryme, vedantis žmones perteikti savo žinią. Tai reiškia, kad autorius, rašydamas, vadovaujasi Dievo įkvėpimu, ne tik perduoda informaciją, bet ir išreiškia Dievo valią bei tikėjimo tiesas. Tokiu būdu Biblija tampa ne tik istoriniu dokumentu, bet ir dvasiniu vadovu, kuris nukreipia tikinčiuosius link teisingo gyvenimo bei moralinio elgesio.
Skirtingose krikščioniškoje tradicijose Theopneustos samprata gali turėti šiek tiek skirtingas interpretacijas, tačiau bendras principas lieka tas pats – Šventasis Raštas yra Dievo įkvėptas ir turi autoritetą tikinčiųjų gyvenime. Vakarų krikščionybės šakose, tokiose kaip katalikybė ir protestantizmas, ši sąvoka stiprina Biblijos svarbą kaip pagrindinį tikėjimo šaltinį. Rytų ortodoksijos tradicijoje Theopneustos pabrėžia rašto dvasinę prasmę ir jo ryšį su liturginiu gyvenimu bei bažnyčios tradicijomis.
Theopneustos sąvoka taip pat skatina tikinčiuosius ieškoti Dievo vadovavimo per Šventojo Rašto studijas. Tai reiškia, kad Biblija tampa ne tik skaitymo tekstu, bet ir maldos bei meditacijos objektu, per kurį galima gilinti savo dvasinį gyvenimą ir ryšį su Dievu. Dievo įkvėpimas suteikia raštui autoritetą ir patikimumą, leidžiantį tikinčiuosius rasti atsakymus į gyvenimo klausimus bei moralinius dilemas.
Theopneustos taip pat pabrėžia, jog Dievo įkvėpimas neapsiriboja tik tekstų rašymu, bet ir jų interpretacija bei taikymas kasdieniniame gyvenime. Tai skatina bendruomenės narius dalintis savo supratimu apie Šventąjį Raštą, remiantis bendromis vertybėmis ir dvasinėmis patirtimis. Tokiu būdu Theopneustos sąvoka tampa tiltu tarp rašto autorių ir skaitytojų, leidžiančiu Dievo žinai tapti gyva ir aktualia kiekvienam tikinčiajam.
Theopneustos yra sąvoka, kuri padeda suprasti Šventojo Rašto prigimtį ir jo vaidmenį krikščioniškoje tikėjimo sistemoje. Tai leidžia tikinčiuosius pripažinti Bibliją kaip Dievo įkvėptą tekstą, kuris ne tik perduoda istorinius įvykius, bet ir formuoja dvasinę bei moralinę žmogaus prigimtį. Theopneustos sąvoka stiprina tikėjimą, skatindama gilinti savo ryšį su Dievu per Šventojo Rašto studijas ir dvasinį gyvenimą, siekiant gyventi pagal Dievo valią ir rasti prasmę bei tikslą kasdieniniame gyvenime.