Tetragramatonas yra terminas, kilęs iš graikų kalbos žodžių „τέτρα“ (tetra), reiškiančio „keturi“, ir „γράμμα“ (gramma), reiškiančio „raidė“. Tai nurodo keturių raidžių hebrajišką Dievo vardą, kuris rašomas kaip „YHWH“ arba „יהוה“ hebrajų kalba. Šis vardas laikomas švenčiausiu Dievo vardu judaizme, ir jis dažnai yra neskelbiamas garsiai dėl jo ypatingos šventumo.
Tetragramatonas yra senovės hebrajų dievybės, kuri paprastai laikoma Jahvė (arba Jehova), vardas. Judaizmo tradicijoje šio vardo nereikia tarti garsiai, vietoje to sakoma „Adonai“, kas reiškia „Viešpats“. Šis požiūris kyla iš pagarbos Dievo vardui ir iš baimės jį paminėti netinkamai. Tetragramatonas daug kartų minimas Senojo Testamento tekstuose, tačiau jo išsamesnė reikšmė ir tarimas buvo palaipsniui prarasti laikui bėgant.
Krikščionybėje tetragramatonas taip pat turi svarbią reikšmę, ypač Senojo Testamento kontekste, kur Dievo vardas YHWH dažnai yra verčiamas kaip „Viešpats“ („Kyrios“ graikų kalba). Šiame kontekste tetragramatonas simbolizuoja Dievo visagalį ir amžinąjį buvimą, ypač per Dievo apsireiškimą Mozei kaip „Aš esu, kuris esu“ (Išėjimo 3:14).
Tetragramatono naudojimas ir simbolinė reikšmė peržengia judaizmo ribas ir daro įtaką mistinėms tradicijoms, tokioms kaip kabala, kur šis vardas dažnai analizuojamas siekiant atskleisti gilias dvasines ir kosmines reikšmes.