Kas yra teologijos santrauka (Summa Theologica)?

„Summa Theologica“ yra didysis teologinis kūrinys, parašytas Šventojo Tomo Akviniečio (1225–1274), vieno iškiliausių viduramžių filosofų ir teologų. Šis veikalas yra laikomas vienu svarbiausių katalikų Bažnyčios teologijos šaltinių, kuris siekia sistemingai apibendrinti krikščioniškąją teologiją ir filosofiją. „Summa Theologica“ buvo skirta mokyti teologijos studentus ir padėti jiems geriau suprasti krikščioniškojo tikėjimo pagrindus, taip pat atsakyti į esminius filosofinius ir teologinius klausimus apie Dievą, žmogų ir pasaulį.

Kūrinio struktūra

„Summa Theologica“ yra padalinta į tris pagrindines dalis:

  • Pirma dalis (Prima Pars): Ši dalis nagrinėja Dievo prigimtį ir Jo santykį su kūrinija. Joje aptariamos pagrindinės teologinės sąvokos, tokios kaip Dievo egzistavimas, Jo atributai (visagalybė, gerumas, amžinumas), kūrinijos sukūrimas, angelai, žmogaus prigimtis ir sielos esmė.
  • Klausimai: Šioje dalyje nagrinėjami tokie klausimai kaip Dievo egzistavimas, Jo pažinimas, Dievo valia, gerumas ir blogis, žmogaus kūrimas, siela ir laisva valia.
  • Antra dalis (Secunda Pars), kuri pati padalinta į dvi dalis:
  • Pirma antra dalis (Prima Secundae): Joje kalbama apie žmogaus veiksmus ir moralines taisykles, t. y. kas yra gėris ir blogis, žmogaus tikslas ir dorybės, laisva valia ir nuodėmė. Aptariama žmogaus siekiamybė – pasiekti dvasinę laimę ir amžiną gyvenimą, taip pat išsamiai nagrinėjami įvairūs žmogaus veiksmai, motyvai ir moralinės taisyklės.
  • Antra antra dalis (Secunda Secundae): Ši dalis aprašo atskiras dorybes ir nuodėmes, nagrinėja tikėjimą, viltį, meilę, taip pat įvairias moralines problemas, tokias kaip teisumas, drąsa, skaistumas ir kitos dorybės.
  • Trečia dalis (Tertia Pars): Šioje dalyje dėmesys sutelkiamas į Kristų ir Jo išganymo misiją. Aptariamas Jėzaus Kristaus įsikūnijimas, Jo dieviška ir žmogiška prigimtis, taip pat aprašoma, kaip Kristaus auka atveria kelią žmonijai į išganymą per sakramentus. Šioje dalyje daug dėmesio skiriama ir sakramentų teologijai (ypač Eucharistijos, Krikšto, Sutvirtinimo ir Atgailos sakramentams).
  • Neužbaigta dalis (Supplementum): Po Tomo Akviniečio mirties jo mokiniai užbaigė kai kurias „Summa Theologica“ dalis remdamiesi ankstesniais Tomo raštais.

Pagrindinės temos ir idėjos

  • Dievo egzistavimas ir prigimtis: Vienas pagrindinių „Summa Theologica“ klausimų yra apie Dievo egzistavimą. Šv. Tomas Akvinietis pateikia penkis garsiuosius argumentus, vadinamus „penkiais keliais“, kurie įrodo Dievo egzistavimą, remiantis gamtos stebėjimu ir logika (pvz., pirmasis judintojas, priežasties ir pasekmės principas).
  • Citata: „Dievo egzistavimą galima įrodyti iš pasaulio tvarkos ir judėjimo; pirmoji priežastis, kuri neturi jokios kitos priežasties, yra Dievas.“
  • Žmogaus tikslas ir laimė: Šv. Tomas teigia, kad žmogaus galutinis tikslas yra laimė, tačiau tikroji laimė randama tik Dievuje. Žmogus siekia gėrio ir laimės, bet šios vertybės negali būti pilnai pasiektos materialiuose dalykuose; tik dvasinis ryšys su Dievu gali suteikti galutinę laimę.
  • Citata: „Žmogus niekada nebus visiškai laimingas žemiškuose dalykuose, nes žmogaus širdis buvo sukurta Dievui ir tik Jame randa visišką ramybę.“
  • Moralė ir dorybės: Šv. Tomas Akvinietis analizuoja žmogaus veiksmus per moralės prizmę. Jis aprašo keturias pagrindines dorybes: išmintį, teisingumą, drąsą ir susivaldymą, taip pat tris teologines dorybes: tikėjimą, viltį ir meilę. Jis pabrėžia, kad dorybės yra būtinos norint gyventi gerą gyvenimą ir siekti Dievo.
  • Citata: „Dorybės yra tobulumo įpročiai, vedantys žmogų į gėrį, o blogio įpročiai veda į nuodėmę.“
  • Laisva valia ir malonė: Tomas Akvinietis daug dėmesio skiria laisvos valios klausimui. Nors žmogus turi laisvą valią ir gali pasirinkti tarp gėrio ir blogio, jis pripažįsta, kad žmogui reikia Dievo malonės, kad jis galėtų daryti gerus darbus ir pasiekti išganymą.
  • Citata: „Dievas veikia per žmogaus valią, suteikdamas jam malonę daryti gerus darbus ir pasiekti išganymą.“
  • Kristus ir išganymas: Trečioje dalyje Tomas aprašo Jėzaus Kristaus įsikūnijimą ir misiją atpirkti žmoniją. Jis aiškina, kad Kristaus auka ant kryžiaus buvo būtina žmonijos išganymui, ir kad per Kristų bei sakramentus žmonės gali būti atpirkti ir pasiekti amžinąjį gyvenimą.
  • Citata: „Kristaus įsikūnijimas buvo Dievo meilės įrodymas, ir per Jį atėjo mūsų atpirkimas.“

„Summa Theologica“ reikšmė

Šis veikalas buvo sukurtas tam, kad suteiktų sistemingą atsakymą į svarbiausius krikščionybės tikėjimo klausimus ir juos integruotų į filosofinę sistemą. Tomas Akvinietis sujungė krikščioniškąją teologiją su Aristotelio filosofija, kuri stipriai paveikė vėlesnę Vakarų minties raidą. Jo teologinė sistema liko pavyzdžiu amžiams ir iki šiol daro didžiulę įtaką Katalikų Bažnyčios mokymui.

„Summa Theologica“ yra ne tik filosofinis ar teologinis tekstas, bet ir dvasinis vadovas, padedantis suprasti Dievo prigimtį, žmogaus gyvenimo prasmę ir moralinius principus. Tai vienas svarbiausių Vakarų intelektualinės tradicijos kūrinių, kuris iki šiol studijuojamas teologų, filosofų ir visų, siekiančių giliau suprasti krikščioniškąją mintį.