Templiečių ordinas, dar žinomas kaip Vargšų Kristaus riterių ir Šventosios Šventyklos ordinas (lot. Pauperes commilitones Christi Templique Salomonici), buvo karinis ir religinis vienuolių ordinas, įkurtas 1119 metais po pirmojo Kryžiaus žygio. Jį įkūrė prancūzų riteris Hugonas de Payenas su grupe kitų riterių, siekiant apsaugoti piligrimus, keliaujančius į Šventąją Žemę po Jeruzalės užkariavimo. Pavadinimas „Templiečiai“ kilo iš ordino būstinės, įsikūrusios netoli Jeruzalės Šventyklos (Solomono šventyklos) griuvėsių.
Templiečiai tapo viena galingiausių ir įtakingiausių karinių grupių viduramžių Europoje. Jie ne tik saugojo piligrimus, bet ir dalyvavo Kryžiaus žygiuose, gindami krikščioniškas valdas Artimuosiuose Rytuose. Templiečiai buvo laikomi elitiniais kariais, kurie davė trijų pagrindinių įžadų – skurdo, skaistumo ir paklusnumo. Tačiau ordinas taip pat įsitraukė į bankininkystę ir ekonomines veiklas, tapdamas viena turtingiausių ir galingiausių organizacijų Europoje. Jie sukūrė išvystytą finansų sistemą, skolindami pinigus karaliams ir įkurdami bankų filialus visoje Europoje.
Ordino galia ir turtai, kartu su jų nepriklausomumu nuo vietinių valdovų, tapo priežastimi, kodėl XIV amžiaus pradžioje jie susidūrė su dideliu pasipriešinimu. 1307 metais Prancūzijos karalius Pilypas IV (Pilypas Gražusis) pradėjo masinį ordinui priklausiusių narių areštą, kaltindamas juos erezija, stabmeldyste, korupcija ir net homoseksualumu. Daugelis templiečių buvo kankinami, o kai kurie buvo sudeginti ant laužo. Popiežius Klemensas V galiausiai panaikino Templiečių ordiną 1312 metais per Vienne susirinkimą.
Šiuolaikinėje popkultūroje templiečiai dažnai vaizduojami kaip mistiniai riteriai, susiję su sąmokslo teorijomis, slaptomis žiniomis ir paslaptingais religiniais artefaktais, tokiais kaip Šventasis Gralis. Nors tai daugiau literatūros ir kino fantazijos vaisius, tikrieji templiečiai buvo didelę įtaką turėjusi karinė ir religinė organizacija, kurios palikimas tebėra svarbus Europos istorijoje.
Templiečių ordino palikimas ir įvaizdis suformavo tam tikrą viduramžių mistikos aurą, o kai kurios slaptos draugijos, tokios kaip masonai, teigia turinčios sąsajų su templiečių tradicijomis.