Tamplieriai, dar žinomi kaip Šventojo Gralio riteriai arba Tamplierių ordinas (oficialiai – „Chudžiai, Katalikų riteriai“), buvo viduramžių krikščionių karinis ir religinis ordinas, įkurtas XII amžiuje po Kryžiaus žygių. Jų pavadinimas kilęs nuo Šventyklos, kuri buvo įkurta Jeruzalėje, kur jie gyveno ir dirbo.
- Įkūrimas ir tikslai: Tamplieriai buvo įkurti 1119 m. su tikslu ginti krikščionių piligrimus, keliaujančius į Jeruzalę, ir saugoti šventas vietas.
- Karinė galia: Per šimtmetį tamplieriai tapo viena iš galingiausių karinių organizacijų Europoje, dalyvaudami Kryžiaus žygiuose ir kovose prieš musulmonų armijas.
- Ekonominė galia: Tamplieriai sukūrė plačią finansinę sistemą, kuri leido jiems teikti paskolas, saugoti turto ir netgi turėti savo bankininkystės sistemą.
- Simbolika: Tamplieriai buvo žinomi dėl savo balto mantijos su raudonais kryžiais, o jų simbolis tapo atpažįstamu visame pasaulyje.
- Mokymai ir nuostatai: Ordinas turėjo griežtą gyvenimo ir elgesio kodeksą, kuris apėmė pasninką, chastity ir paklusnumą.
- Baigimas: 1307 m. Prancūzijos karalius Filipas IV pradėjo persekiojimą prieš tamplierius, kaltindamas juos herezija ir kitomis nuodėmėmis. 1312 m. Popiežius Klemensas V oficialiai uždarė ordiną.
Tamplierių legenda ir paslaptingas likimas padėjo sukurti įvairias teorijas ir mitus, įskaitant pasakojimus apie Šventąjį Gralį ir slaptas žinias. Tamplieriai dažnai minimi literatūroje, filmuose ir populiariojoje kultūroje, ir jų palikimas iki šiol intriguoja istorikus bei romantikus.