Šventoji Ostija yra pašventinta duona, naudojama Romos katalikų bažnyčios ir kai kurių kitų krikščioniškų denominacijų Eucharistijos apeigose. Ji simbolizuoja ir per konsekraciją tampa Kristaus kūnu. Per Mišias kunigas pašventina duoną ir vyną, pakartodamas Jėzaus Kristaus žodžius Paskutinės vakarienės metu: „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas… Imkite ir gerkite: tai yra mano kraujas…“. Šventoji Ostija, kaip Kristaus kūno simbolis, dalijama tikintiesiems per Komuniją.
Ostija paprastai yra plona, apvali, nerauginta duona, gaminama iš kvietinių miltų ir vandens. Ji būna skirtingų dydžių – mažesnė dalijama Komunijos metu tikintiesiems, o didesnė – kunigui per Mišias. Pasak katalikų tikėjimo, po konsekracijos Ostija perkeičiasi ir realiai tampa Kristaus kūnu, nors išoriniu pavidalu išlieka duona. Šis tikėjimas yra pagrįstas transsubstanciacijos doktrina, pagal kurią duonos ir vyno esatis iš esmės pasikeičia į Kristaus kūną ir kraują.
Šventoji Ostija taip pat turi gilų dvasinį ir simbolinį krikščioniškojo tikėjimo ryšį. Ji primena Jėzaus auką už žmoniją, jo kančią, mirtį ir prisikėlimą, kurios buvo padarytos dėl žmonių išganymo. Tikintieji, priimdami Ostiją per Komuniją, ne tik prisimena Kristaus auką, bet ir dvasine prasme dalyvauja jo kūno ir kraujo priėmime, stiprina savo ryšį su Dievu ir bendruomene.