Šventasis vanduo yra vanduo, kuris yra pašventintas religiniu ritualu ir naudojamas įvairiems sakraliniams tikslams. Krikščionybėje šventasis vanduo yra ypač svarbus, nes jis naudojamas sakramentams, palaiminimams ir kitoms religijos apeigoms. Vanduo pašventinamas kunigo ar vyskupo, kuris meldžiasi ir prašo Dievo palaiminimo, kad vanduo taptų simboline priemone, per kurią veiktų Dievo malonė.
Šventasis vanduo dažniausiai naudojamas krikšto sakramente, kuris yra vienas iš svarbiausių krikščionybės sakramentų. Per krikštą, tikintysis simboliškai apvalomas nuo nuodėmės ir tampa Dievo vaiku. Vanduo čia simbolizuoja tiek fizinį, tiek dvasinį apvalymą ir naują gyvenimo pradžią Kristuje.
Be krikšto, šventasis vanduo taip pat naudojamas kitose apeigose, pavyzdžiui, šventinant bažnyčias, namus ar religinius objektus. Tikintieji dažnai patepa save šventuoju vandeniu, įmerkdami pirštus į vandenį ir darydami kryžiaus ženklą, kaip apsaugos ir palaiminimo simbolį. Tai yra aktas, kuris simbolizuoja Dievo apsaugą ir atminimą apie savo krikštą.
Katalikų bažnyčiose šventasis vanduo paprastai laikomas specialiuose indeliuose prie įėjimo į bažnyčią, vadinamuose šventaisiais indais arba krikštyklomis. Tikintieji, įeidami į bažnyčią, dažnai patepa save šiuo vandeniu kaip parengimą dalyvauti šventose mišiose.
Šventasis vanduo turi gilią simbolinę reikšmę ir yra svarbus tikinčiųjų dvasiniam gyvenimui, kaip apsaugos, apvalymo ir Dievo malonės ženklas.