„Brigitos apreiškimų knyga“, dar vadinama „Šv. Brigitos apreiškimai“ (Revelationes Sanctae Birgittae), yra svarbiausias šventosios Brigitos Švedietės (1303–1373) rašytinis palikimas. Ši knyga yra išskirtinis viduramžių mistikos kūrinys, kuriame surinkti dvasiniai regėjimai ir apreiškimai, kuriuos Brigita patyrė per savo gyvenimą. Šventoji Brigita buvo viena garsiausių moterų mistikių ir regėtojų, o jos apreiškimai turėjo didelį poveikį tiek Katalikų Bažnyčios dvasiniam gyvenimui, tiek teologijai.
Brigita gimė Švedijoje kilmingoje šeimoje, ir nuo ankstyvo amžiaus patyrė mistines patirtis, kurias laikė tiesioginiais Dievo apreiškimais. Vėliau, po savo vyro mirties, ji įkūrė vienuolinį Brigitiečių ordiną, kuris vis dar egzistuoja. Brigitos apreiškimai buvo surašyti per daugelį metų, ir jos dvasiniai regėjimai apėmė temas apie Kristaus kančią, Marijos vaidmenį išganyme, Bažnyčios moralę ir būtinybę atgailauti.
„Brigitos apreiškimų knyga“ susideda iš 8 knygų, kuriose detalizuojami įvairūs Brigitos regėjimai. Didžioji dalis šių apreiškimų yra pokalbiai tarp Brigitos ir Kristaus, Mergelės Marijos ar angelų. Jie dažnai aprašo moralines pamokas, nukreiptas į krikščionis ir Bažnyčios hierarchiją. Brigitos apreiškimai skatina tikinčiuosius gyventi pagal Evangelijos dvasinius principus ir pabrėžia atgailos, nuolankumo ir meilės Dievui svarbą.
Knygoje išsiskiria penki svarbūs Brigitos apreiškimai, kurie iliustruoja jos mistinį patyrimą:
- „Kristus man sakė: ‘Mano kančia yra tavo išgelbėjimas’“. Šis apreiškimas parodo, kaip stipriai Brigita susitapatino su Kristaus kančia, dažnai regėdama Jo kančios vaizdinius. Ji pabrėžė, kad žmonės turi apmąstyti Kristaus auką ir priimti ją kaip išgelbėjimo šaltinį.
- „Aš esu tavo Dievas, kuris atėjo į žemę dėl tavo išganymo, ir atgaila yra tavo kelias į mane“. Ši citata pabrėžia Brigitos mokymą apie atgailos svarbą – dvasinį apsivalymą ir sielos pasirengimą susitikti su Dievu.
- „Marija, mano Motina, visada tave lydės, kad apsaugotų nuo blogio ir gundymo“. Brigita ypatingai gerbė Mergelę Mariją ir skatino tikinčiuosius melstis už Marijos užtarimą, nes ji yra žmonijos globėja ir užtarėja.
- „Bažnyčios tarnai privalo būti kaip žiburiai pasaulyje, tačiau jie dažnai tampa tamsos skleidėjais, jei pamiršta mano žodžius“. Šiuo apreiškimu Brigita kritikavo Bažnyčios hierarchiją už moralinį nuosmukį ir skatino dvasininkus atgailauti bei grįžti prie tikrojo Evangelijos skelbimo.
- „Dievas yra meilė, ir tie, kurie gyvena be meilės, yra toli nuo manęs, net jei jie turi visas pasaulio gėrybes“. Brigita nuolat pabrėžė, kad tikra meilė Dievui ir artimui yra svarbiausia dorybė, be kurios žmogus negali priartėti prie Dievo.
„Brigitos apreiškimų knyga“ buvo didžiulis įkvėpimo šaltinis viduramžių krikščionims ir išlieka reikšminga iki šių dienų. Brigita buvo kanonizuota 1391 m., o 1999 m. paskelbta viena iš Europos globėjų.