Soteriologija yra teologinis terminas, kilęs iš graikų kalbos žodžių „σωτηρία“ (sōtēria), reiškiančio „išgelbėjimas“, ir „λόγος“ (logos), reiškiančio „mokslas“ arba „mokymas“. Šis terminas naudojamas apibūdinti mokymą apie išgelbėjimą, ypatingą dėmesį skiriant tam, kaip ir kodėl žmonės yra išgelbėti bei kokia yra Dievo vaidmens svarba šiame procese. Soteriologija ypač reikšminga krikščionybėje, kur išgelbėjimas yra pagrindinė tikėjimo tema, tačiau egzistuoja ir kitose religijose, kuriose aptariamas išganymas ar sielos išlaisvinimas.
Krikščioniškoje soteriologijoje ypatingas dėmesys skiriamas Jėzaus Kristaus atperkamajam darbui. Remiantis krikščionišku mokymu, Kristus mirė už žmonijos nuodėmes, ir per Jo mirtį bei prisikėlimą žmonės gauna galimybę būti išgelbėti iš nuodėmės ir mirties. Soteriologija nagrinėja klausimus apie tai, kaip Jėzaus auka atneša išgelbėjimą, kokią reikšmę turi tikėjimas, malonė, geri darbai ir sakramentai šiame procese.
Soteriologiniai klausimai taip pat apima teologinius debatus apie žmogaus vaidmenį išgelbėjimo procese: ar išgelbėjimas yra vien tik Dievo malonės aktas, ar žmogaus pastangos (tokios kaip tikėjimas, atgaila, geri darbai) taip pat turi įtakos. Skirtingos krikščioniškos tradicijos (pavyzdžiui, katalikybė, protestantizmas, ortodoksija) turi skirtingus požiūrius į šiuos aspektus, o tai formuoja skirtingas soteriologijos interpretacijas.
Soteriologijos tema taip pat aptariama kitose religijose, tokiose kaip islamas ar budizmas, kur taip pat nagrinėjamas kelias į išgelbėjimą arba sielos išlaisvinimą nuo kančios ir mirties.