Sinkretiškas tikėjimas yra religinių ar filosofinių idėjų, praktikų ir tradicijų sintezė arba derinys iš skirtingų tikėjimų ar kultūrų. Sinkretizmas atsiranda, kai du ar daugiau skirtingų religinių sistemų elementai yra sujungiami į vieną naują sistemą arba kai viena religija įtraukia kitos religijos aspektus į savo praktiką.
Sinkretizmo pavyzdžiai yra įvairūs, ir jis gali pasireikšti tiek didelėse religijose, tiek mažesnėse dvasinėse tradicijose. Štai keletas pavyzdžių:
- Vudu: Karibų jūroje, ypač Haityje, praktikuojamas Vudu yra sintezė tarp tradicinio Afrikos religingumo ir katalikybės. Afrikos vergai, atvežti į Karibus, sujungė savo vietinius tikėjimus su katalikų šventaisiais ir ritualais.
- Šintoizmas ir budizmas Japonijoje: Japonijoje daugelis žmonių praktikuoja ir šintoizmą, ir budizmą. Šintoizmas, kuris yra vietinė Japonijos religija, ir budizmas, atkeliavęs iš Kinijos ir Korėjos, per šimtmečius susiliejo, ir žmonės dažnai dalyvauja abiejų religijų ritualuose.
- Kristianizmas Afrikoje: Kai kuriose Afrikos šalyse krikščionybė susimaišė su vietiniais tikėjimais. Pavyzdžiui, tradiciniai afrikietiški dvasių garbinimo ritualai kartais derinami su krikščioniškomis maldomis ir liturgija.
Sinkretizmas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip kultūrinis mainai, kolonizacija, migracija ar užkariavimas, kai skirtingų religijų ar kultūrų žmonės pradeda gyventi kartu ir keistis idėjomis. Kartais sinkretizmas pasireiškia natūraliai, kai bendruomenės priima naujas idėjas ir įtraukia jas į savo tradicijas. Kitais atvejais jis gali būti skatinamas siekiant sukurti taiką ir vienybę tarp skirtingų religinių grupių.
Nors sinkretizmas gali sukurti naujas, įdomias dvasines tradicijas, jis taip pat kartais gali sukelti įtampą tarp žmonių, kurie mano, kad tikrasis tikėjimas turi būti laikomas „grynu“ ir nesumaišytu su kitomis religijomis. Nepaisant to, sinkretiniai tikėjimai yra plačiai paplitę ir atspindi religijų bei kultūrų nuolat kintantį pobūdį.