Šingon (jap. 真言, pažodžiui „tikrieji žodžiai“) yra viena iš pagrindinių esoterinio budizmo mokyklų Japonijoje. Ši mokykla priklauso Vajrayāna (Deimantinio kelio) tradicijai, kuri siekia perduoti slaptus mokymus ir praktikas, skirtas dvasiniam išsilaisvinimui. Šingon budizmas buvo įkurtas Japonijoje IX amžiuje garsaus vienuolio Kūkai (dar žinomo kaip Kōbō Daishi) dėka.
Pagrindinės Šingon mokyklos savybės:
- Esoterinis budizmas (Mikkyo):
- Šingon priklauso esoterinio budizmo tradicijai, kurioje akcentuojama slaptų ir simbolinių mokymų svarba, o nušvitimą pasiekti galima per specifines meditacijos praktikas, ritualus ir mantrų kartojimą. Ši mokykla teigia, kad tik tiesioginis mokytojo ir mokinio santykis gali užtikrinti teisingą mokymų perdavimą.
- Kūkai (Kōbō Daishi):
- Kūkai (774–835) yra Šingon mokyklos įkūrėjas. Jis studijavo esoterinį budizmą Kinijoje, grįžęs į Japoniją įkūrė Šingon mokyklą ir paskleidė jos mokymus. Jis parašė daugybę raštų, kuriuose aiškino esoterinio budizmo filosofiją, ritualus ir meditacijos technikas. Kūkai laikomas vienu iš svarbiausių Japonijos dvasinių mokytojų.
- Mahavairočana:
- Šingon budizmo centrinė dievybė yra Mahavairočana (jap. Dainichi Nyorai), kuris laikomas kosminiu Buda, apimančiu visą visatą. Mahavairočana laikomas aukščiausia realybės manifestacija, o Šingon mokymas siekia atskleisti žmonėms, kaip jie patys gali suvokti savo vidinę prigimtį kaip Mahavairočanos dalį.
- Trijų paslapčių doktrina:
- Šingon mokymas remiasi trijų paslapčių doktrina: kūno, kalbos ir proto. Šios trys paslaptys yra būdai, kuriais praktikuojantis asmuo gali susivienyti su kosminiu Buda. Kūnas yra susijęs su ritualais ir gestais (mudromis), kalba – su mantrų kartojimu, o protas – su meditacija ir vizualizacija.
- Mantrų ir mudrų svarba:
- Mantra yra šventa frazė arba skiemuo, kurio kartojimas padeda susitelkti ir suvienyti save su kosmine sąmone. Viena iš dažniausiai naudojamų Šingon mantrų yra „Om mani padme hum“. Mudros yra specifiniai rankų gestai, kurie naudojami ritualų metu tam, kad sustiprintų meditacinę koncentraciją ir energijos srautą.
- Mandala:
- Mandala yra esminis Šingon budizmo simbolis. Tai sudėtingi geometriniai piešiniai, kurie vaizduoja visatos struktūrą ir dvasinio pasaulio tvarką. Dvi pagrindinės Šingon mandalos yra Taizōkai (Vaisiaus sandūros mandala) ir Kongōkai (Deimanto sandūros mandala), kurios simbolizuoja kosminį Budos pasaulį.
- Ritualai ir iniciacijos (Abhišeka):
- Šingon budizme ypatingas dėmesys skiriamas sudėtingiems ritualams, meditacijoms ir iniciacijoms. Iniciacijos metu mokinys perduoda slaptus mokymus ir tampa galinčiu praktikuoti esoterinį budizmą. Šie ritualai padeda praktikantui susijungti su dieviškomis jėgomis ir giliau suvokti budistinę išmintį.
- Šventos vietos:
- Viena iš svarbiausių Šingon mokyklos šventovių yra Koya-san – kalnas Japonijoje, kuris buvo įkurtas Kūkai kaip Šingon budizmo centras. Koya-san tapo viena iš švenčiausių vietų Japonijos budizmo piligrimystėje.
Filosofija ir tikslas:
Šingon budizmo pagrindinis tikslas yra per įvairias praktikas padėti žmogui suvokti savo tikrąją prigimtį, kuri yra vieninga su kosminiu Buda. Šis supratimas gali būti pasiektas šiame gyvenime, pasitelkiant meditaciją, mantras ir ritualus. Šingon budizmas teigia, kad nušvitimą galima pasiekti ne tik per ilgalaikį dvasinį tobulėjimą, bet ir intensyvių praktinių pastangų dėka.
Šingon mokykla išlieka svarbi Japonijos religinėje ir kultūrinėje tradicijoje, turinti gilų ritualinį ir meditacinį paveldą, kuris tęsiasi daugiau nei tūkstantmetį.