Segregacija – tai visuomenės susiskirstymas arba atskyrimas, dažnai grindžiamas rasės, etninės kilmės, lyties, socialinės klasės ar religijos pagrindu. Tai gali pasireikšti fiziniu atskyrimu (pavyzdžiui, tam tikros grupės žmonių skirtingos gyvenamosios vietos, mokyklos, viešasis transportas) arba teisiniu, politiniu bei socialiniu ribojimu. Segregacija dažnai palaikoma įstatymais arba socialinėmis normomis, kurios užtikrina, kad tam tikros grupės liktų atskirtos viena nuo kitos.
Religija įvairiais laikotarpiais ir kontekstuose dažnai buvo tiek segregacijos priežastis, tiek jos pasekmė. Religiniu pagrindu vykdoma segregacija pasireiškė skirtingose visuomenėse, kai žmonės buvo skirstomi ar diskriminuojami pagal savo religinius įsitikinimus. Štai keletas svarbiausių istorinių ir dabartinių pavyzdžių, kur segregacija buvo tiesiogiai susijusi su religija:
1. Religinė segregacija viduramžių Europoje
Viduramžių Europoje žydai ir musulmonai buvo dažnai diskriminuojami ir izoliuojami krikščionių dominuojamose visuomenėse. Getai buvo miesto dalys, kuriose privalomai gyveno žydų bendruomenės. Tokie religinės segregacijos atvejai buvo plačiai paplitę Europoje, ir nors jie buvo įtvirtinti įstatymais, jų pagrindas buvo religinė neapykanta ir įsitikinimas, kad tikėjimo skirtumai daro žmones skirtingus ir pavojingus vieni kitiems.
2. Apartheido režimas Pietų Afrikoje
Nors apartheidas (rasinė segregacija) Pietų Afrikoje buvo daugiausia pagrįstas rasiniais skirtumais, religija taip pat turėjo įtakos segregacijos palaikymui. Pietų Afrikos protestantų bažnyčios, tokios kaip Olandų reformatų bažnyčia, tam tikrais laikotarpiais palaikė apartheidą teologiškai, pateisindamos rasinę atskirtį bibliniais argumentais. Jos teigė, kad rasinės grupės turėtų būti atskirtos Dievo nustatyta tvarka.
3. Indijos kastų sistema
Indijos kastų sistema, kuri ilgai buvo glaudžiai susijusi su hinduizmu, taip pat yra segregacijos forma. Nors kastų sistema pirmiausia grindžiama socialiniais ir ekonominiais skirtumais, ji yra giliai įsišaknijusi religijoje. Pagal šią sistemą žmonės buvo suskirstyti į skirtingas socialines grupes (kastas) pagal gimimą, ir kiekviena kasta turėjo savo religines, socialines ir ekonomines teises bei apribojimus. Žemiausia kasta, vadinama „neliečiamaisiais“, buvo itin diskriminuojama, ir dauguma jų negalėjo dalyvauti daugelyje religinių apeigų ar įeiti į šventyklas.
4. Religinė segregacija Artimuosiuose Rytuose
Kai kuriose Artimųjų Rytų šalyse religinės mažumos yra segreguojamos ir diskriminuojamos pagal savo tikėjimą. Pavyzdžiui, Irake, Sirijoje ir Libane krikščionių ir kitų religinių mažumų bendruomenės dažnai būdavo atskirtos ir patyrė įvairias socialines bei politines diskriminacijos formas. Tokios religinės mažumos kartais buvo priverstos gyventi atskiruose regionuose arba net buvo uždraustos praktikuoti savo tikėjimą viešai.
5. Segregacija JAV dėl religinių ir rasinių skirtumų
Jungtinėse Amerikos Valstijose, ypač XIX ir XX amžiuose, segregacija daugiausia buvo pagrįsta rasiniais skirtumais, tačiau religinė segregacija taip pat pasireiškė, ypač katalikams, žydams ir kitoms mažumoms. Kai kuriose protestantų bendruomenėse buvo religinis priešiškumas kitoms religijoms, o segregacija dažnai pasireiškė mokyklose, gyvenamosiose zonose ar darbinėse aplinkose.
6. Religinis apartheidas Šiaurės Airijoje
Šiaurės Airijoje XX amžiaus antroje pusėje vyko ilgalaikis konfliktas tarp katalikų ir protestantų bendruomenių, kuris vadinamas „Šiaurės Airijos konfliktu“. Šiame konflikte religinis skirtumas tapo pagrindu ne tik smurtui, bet ir segregacijai, kur katalikų ir protestantų bendruomenės gyveno atskirai, lankė skirtingas mokyklas ir turėjo skirtingas politines organizacijas.
Religinės segregacijos priežastys ir pasekmės
Religinė segregacija dažnai kyla iš baimės ar priešiškumo kitai religinei grupei, manymo, kad vienos grupės tikėjimas yra „teisingesnis“ ar pranašesnis. Tokia segregacija paprastai remiasi religiniais ar socialiniais stereotipais, kurie skatina diskriminaciją. Religija kartais naudojama kaip priemonė įtvirtinti tam tikros grupės galios pozicijas visuomenėje, o kitos grupės marginalizuojamos ar diskriminuojamos.
Pasekmės gali būti gilios ir ilgalaikės: religinės bendruomenės gali likti izoliuotos, stigmatizuotos, patirti socialinę ar ekonominę nelygybę. Religinė segregacija taip pat gali sukelti konfliktus, nes diskriminuojamos grupės pradeda kovoti už savo teises ir laisves.
Šiuolaikinės visuomenės dažnai siekia įveikti tokias segregacijos formas, skatinant religinį ir kultūrinį pliuralizmą bei toleranciją.