„Scivias“ (lot. Scito vias Domini – „Pažink Viešpaties kelius“) yra vienas garsiausių viduramžių mistikos veikalų, sukurtas Šventosios Hildegardos Bingenietės (1098–1179). Šis kūrinys buvo parašytas laikotarpiu nuo 1142 iki 1151 metų ir apima 26 vizijas, kurias Hildegarda patyrė, nagrinėdama krikščioniškojo tikėjimo paslaptis. Šiose vizijose ji gilinosi į Dievo kūrybos tvarką, žmonijos išganymą ir Bažnyčios gyvenimą, kviesdama tikinčiuosius gyventi pagal Dievo valią.
Knygos struktūra ir pagrindinės temos
„Scivias“ yra suskirstytas į tris dalis:
- Pirmoji dalis: apima dešimt vizijų, kuriose Hildegarda aprašo pasaulio sukūrimą ir žmogaus kritimą į nuodėmę. Ji nagrinėja pasaulio tvarką, Dievo sukurtą harmoniją ir žmogaus sugebėjimą pasiklysti dėl savo laisvos valios. Šiame skyriuje Hildegarda taip pat kalba apie dorybes ir nuodėmes, pabrėždama, kad tikėjimo gyvenimas yra nuolatinis pasirinkimas tarp gėrio ir blogio.
- Citata: „Ir aš, kuris esu visa žinantis Dievas, skiriu žmogui laisvą valią, kad jis laisvai eitų mano keliais arba atsisakytų mano malonės.“
- Antroji dalis: apima septynias vizijas, kurios daugiausia dėmesio skiria Kristaus išganymo darbui. Hildegarda aprašo Dievo Sūnaus įsikūnijimą, Kristaus gyvenimą, mirtį ir prisikėlimą kaip žmogaus išgelbėjimo šaltinį. Ji taip pat aiškina, kaip Bažnyčia ir sakramentai yra priemonės, padedančios žmogui grįžti į Dievo malonę.
- Citata: „Per savo Sūnų, gimusią iš moters, Dievas apreiškė savo begalinę meilę žmonijai, siųsdamas jį tam, kad išlaisvintų žmones iš jų nuodėmių.“
- Trečioji dalis: apima devynias vizijas, kurios nagrinėja Bažnyčios gyvenimą ir paskutinįjį žmonijos teismą. Hildegarda mato Bažnyčią kaip mistinį Kristaus kūną, per kurį Dievas teikia malones. Taip pat kalbama apie pasaulio pabaigą, teismą ir amžinybės realybę. Vizijose pasirodo ir įspėjimai apie nuodėmių pasekmes bei raginimai atgailauti.
- Citata: „Matai šį didį kūną, kuris yra Bažnyčia – Kristaus kūnas, kurio nariai esate jūs visi; ir kaip kūnas gyvena iš dvasios, taip jūs gyvenate iš mano meilės.“
Svarba ir Hildegardos įtaka
„Scivias“ ne tik išreiškia Hildegardos gilią dvasinę patirtį, bet ir pateikia krikščionišką teologinę ir moralinę žinią. Jos vizijos yra turtingos simboliais, vaizdiniais ir alegorijomis, o jų tikslas – padėti tikintiesiems geriau suprasti Dievo planą ir žmonijos išganymą. Šv. Hildegarda taip pat kalbėjo apie Bažnyčios vaidmenį pasaulyje, ragindama dvasininkus būti dorais ir siekti teisingumo.
„Scivias“ buvo vienas iš pirmųjų svarbių Hildegardos kūrinių, kuris atskleidė jos kaip mistikės ir teologės talentus. Bažnyčia pripažino jos vizijas kaip autentiškas, o jos įtaka vėliau tapo reikšminga krikščioniškajai mistikai ir teologijai.
Citatos iš „Scivias“:
- „Dievo valia ir įstatymas yra tarsi amžina saulė, kuri šviečia visiems kūriniams, ir tie, kurie eina jos šviesoje, niekada nepasiklysta.“
- „Mūsų Viešpats parodo savo begalinę meilę ne tik per kūriniją, bet ir per atpirkimą, suteikdamas žmogui kelią į išganymą.“
- „Kristaus kūnas ir kraujas yra dangiškasis maistas, per kurį jūs esate maitinami ir atnaujinami.“
- „Tie, kurie atmeta Dievo įstatymus ir pamiršta Jo gailestingumą, susidurs su Jo teisingumu teismo dieną.“
- „Žemėje viskas yra laikina, tačiau mano dangiškoji karalystė yra amžina, ir tie, kurie joje gyvena, patirs begalinį džiaugsmą.“
„Scivias“ išlieka vienu iškiliausių viduramžių dvasinių tekstų, kuris padeda suprasti Dievo kelią per žmogaus istoriją ir visos kūrinijos tvarką.