Sara (anksčiau vadinta Sarai) yra viena iš svarbiausių moterų figūrų Senojo Testamento pasakojimuose. Ji buvo Abraomo žmona ir Izaoko motina. Saros istorija ypatinga dėl to, kad ji pagimdė sūnų būdama labai senyvo amžiaus – tai įvyko kaip Dievo pažado Abraomui ir Sarai išsipildymas. Jos istorija pasakoja apie tikėjimą, Dievo pažadus, abejones ir stebuklingą motinystę.
Kas buvo Sara?
- Sara buvo kilusi iš Uro miesto Mesopotamijoje, kur Abraomas (tuo metu dar vadintas Abramu) buvo pašauktas Dievo. Ji buvo žinoma dėl savo grožio ir ištikimybės Abraomui.
- Kai Dievas pašaukė Abraomą, Jis taip pat pažadėjo jam, kad iš jo palikuonių kils didelė tauta, tačiau Sara daugelį metų buvo nevaisinga. Šis nevaisingumas tapo dideliu jų išbandymu, bet galiausiai Dievas padarė stebuklą ir Sara sulaukė sūnaus Izaoko.
Saros juokas dėl sūnaus gimimo pažado:
Vienas iš svarbiausių Saros istorijos momentų yra tada, kai ji juokiasi dėl Dievo pažado, kad sulauks sūnaus, nes tuo metu ji jau buvo senyvo amžiaus. Ši scena aprašyta Pradžios knygos 18 skyriuje, kai Viešpats apsilanko pas Abraomą ir pažada, kad kitąmet Sara turės sūnų.
- Pradžios 18:9-15:
- 9: „Jie klausė Abraomo: „Kur yra tavo žmona Sara?“ Jis atsakė: „Ten, palapinėje.“
- 10: „Tada Viešpats pasakė: „Tikrai kitais metais tokiu metu grįšiu pas tave, ir tavo žmona Sara turės sūnų.“ O Sara klausė už jo, sėdėdama palapinės prieangyje.“
- 11: „Abraomas ir Sara buvo seni, labai pasenę; Sara buvo peržengusi gimdymo amžių.“
- 12: „Todėl Sara juokėsi savyje, sakydama: „Dabar, kai esu suvytusi, ar galiu turėti džiaugsmą? Ir mano vyras senas.“
- 13: „Viešpats tarė Abraomui: „Kodėl Sara juokėsi ir sakė: „Ar aš tikrai galėsiu gimdyti, būdama tokia sena?“
- 14: „Ar yra kas per sunku Viešpačiui? Kitais metais tokiu pat metu sugrįšiu pas tave, ir Sara turės sūnų.“
- 15: „Bet Sara sakė: „Aš nesijuokiau“, nes ji išsigando. Tačiau Viešpats atsakė: „Ne, tu juokeisi.““
Saros istorija:
- Sarai ir Abraomas keliauja į pažadėtąją žemę:
- Dievas pašaukė Abraomą iš Uro ir pažadėjo jam didelę palikuonių tautą bei naują žemę – Kanaano žemę. Sarai kartu su Abraomu keliauja į šią žemę. Tačiau, nepaisant Dievo pažado palikuonims, Sara buvo nevaisinga.
- Saros abejonės ir Hagara:
- Kadangi Sara ilgą laiką buvo nevaisinga, ji nusprendė duoti Abraomui savo tarnaitę Hagarą, kad ši jam pagimdytų vaiką. Iš šios sąjungos gimė Izmaelis. Tačiau tai sukėlė įtampą tarp Saros ir Hagaros, nes Sara tapo pavydi. Nors Izmaelis buvo Abraomo sūnus, Dievas pažadėjo, kad tikrasis paveldėtojas bus Saros vaikas.
- Pradžios 16:1-2: „Sarai, Abraomo žmona, negalėjo gimdyti. Ji turėjo tarnaitę egiptietę, vardu Hagara. Sarai tarė Abraomui: „Viešpats neleidžia man gimdyti. Tad eik pas mano tarnaitę. Gal iš jos gausiu vaikų.“ Abraomas paklausė Saros.“
- Dievo pažadas dėl sūnaus:
- Dievas keletą kartų pažadėjo Abraomui, kad jis turės palikuonių. Sara buvo svarbi šio pažado dalis, nors pati netikėjo, kad jos amžiuje dar galėtų turėti vaikų. Kai jai buvo pasakyta, kad turės sūnų, ji juokėsi dėl savo amžiaus ir nevaisingumo.
- Izaoko gimimas:
- Nepaisant Saros abejonių, Dievo pažadas išsipildė, ir Izaokas gimė, kai Sarai buvo apie 90 metų. Jo vardas reiškia „juokas“, nes Sara juokėsi, kai išgirdo apie jo gimimą.
- Pradžios 21:1-3: „Viešpats aplankė Sarą, kaip buvo pažadėjęs, ir įvykdė, ką buvo sakęs. Sara pastojo ir pagimdė Abraomui sūnų senatvėje, kaip Dievas buvo jai pažadėjęs. Abraomas pavadino sūnų, kurį Sara jam pagimdė, Izaoku.“
- Sarą palaidoja Hebrone:
- Sara mirė sulaukusi 127 metų ir buvo palaidota Makpelos urve Hebrone (Pradžios 23 skyrius). Abraomas nupirko tą vietą kaip šeimos kapavietę, ir tai tapo pirmąja žemės nuosavybe, kurią Izraelio tauta turėjo Kanaano žemėje.
Saros reikšmė:
- Tikėjimo pavyzdys:
- Nors Sara juokėsi iš Dievo pažado, galiausiai jos istorija yra apie Dievo pažadų išsipildymą. Ji kartu su Abraomu tapo tikėjimo pavyzdžiu, nes pagimdė sūnų, iš kurio kilo didelė tauta, kaip Dievas buvo pažadėjęs.
- Motinystės simbolis:
- Saros istorija yra įkvepianti daugeliui motinų, kurios laukia ilgai ar susiduria su sunkumais dėl vaikų. Sarai buvo pažadėta motinystė net tada, kai ji netikėjo, kad tai įmanoma, ir Dievas ištesėjo savo pažadą.
- Dievo stebuklai ir visagalybė:
- Saros istorija pabrėžia Dievo visagalybę – Jis gali įgyvendinti tai, kas atrodo neįmanoma. Saros juokas iš Dievo pažado buvo natūrali žmogaus reakcija į sunkiai tikėtiną stebuklą, tačiau tai parodė, kad Dievo planai pranoksta žmogiškus lūkesčius.
Citatos apie Sarą:
- Viešpaties pažadas Abraomui:
- Pradžios 17:15-16: „Dievas tarė Abraomui: „Savo žmonos Sarajos nebevadinsi Saraja, bet Sara bus jos vardas. Aš ją palaiminsiu ir duosiu tau iš jos sūnų. Palaiminsiu ją, ir iš jos kils tautos; karaliai kils iš jos.““
- Sara juokiasi dėl sūnaus gimimo pažado:
- Pradžios 18:12: „Todėl Sara juokėsi savyje, sakydama: „Dabar, kai esu suvytusi, ar galiu turėti džiaugsmą? Ir mano vyras senas.“
- Izaoko gimimas:
- Pradžios 21:6-7: „Sara tarė: „Dievas sukėlė man juoką, ir visi, kurie tai išgirs, juoksis kartu su manimi.“ Ir ji sakė: „Kas būtų galėjęs pasakyti Abraomui, kad Sara žindys vaiką? Tačiau aš jam pagimdžiau sūnų jo senatvėje.“