Salafizmas yra islamo reformacinė srovė, kurios tikslas yra sugrąžinti islamą prie „grynosios“ formos, tokios, kokia buvo ankstyvosiose musulmonų kartose, vadinamosiose „salaf“ (arab. السلف, „ankstyvieji protėviai“). Šie ankstyvieji protėviai yra pirmosios trys musulmonų kartos, kurias sudaro pranašo Mahometo bendražygiai, jų palikuonys ir jų pasekėjai. Salafizmo šalininkai mano, kad per vėlesnius amžius islamas buvo iškraipytas per kultūrinius, politinius ir teologinius įtakos procesus. Todėl salafizmas siekia grįžti prie „tikrojo islamo“, kuris yra grindžiamas Koranu ir Pranašo Mahometo mokymais (sunna), nepridedant jokių vėlesnių interpretacijų ar inovacijų.
Salafizmo šalininkai atmeta bet kokią modernią islamo interpretaciją ir siekia gyventi pagal pirminius šariato (islamo įstatymų) principus. Jie taip pat priešinasi bet kokiai įtakai, kurią gali turėti Vakarai, šiuolaikinis mokslas arba modernizmas islamo praktikai. Ši ideologija stipriai orientuota į socialinį konservatyvumą, kuris pasireiškia griežtomis nuostatomis dėl asmeninio gyvenimo, šeimos, moralės, socialinės tvarkos ir religinių praktikų. Salafizmas ypač pabrėžia „tautos valymą“, t. y. šalinimą visko, kas, jų manymu, iškreipia ar „teršia“ tikrąją islamo esmę.
Salafizmo džihadizmo ideologija yra radikali šios srovės atšaka, kuri teigia, kad ginkluotas pasipriešinimas yra būtinas kovai už islamo valstybės atkūrimą ir jos apsaugą nuo „netikėlių“ (kafirų). Džihadizmas (šventasis karas) yra pagrindinė salafizmo džihadistų ideologijos dalis, kurioje manoma, kad tik per ginkluotą kovą galima atkurti tikrąją islamo valstybę, vadovaujamą šariato įstatymais. Salafizmo džihadistai siekia ne tik gynybinio džihado, bet ir atakuoja tuos, kurie, jų manymu, kelia grėsmę islamui, įskaitant Vakarų pasaulį, nemusulmonus ir net musulmonus, kurie jų manymu, išdavė tikrąjį islamą.
Ši ideologija buvo pagrindas daugybei islamistinių teroristinių organizacijų, tokių kaip Al-Kaida ir ISIS. Jų tikslas yra ne tik sukurti islamo valstybę tam tikroje teritorijoje, bet ir globaliai išplėsti šariato valdymą. Jie taip pat tiki, kad savižudžių išpuoliai ir kiti teroristiniai veiksmai yra teisėtas būdas pasiekti šiuos tikslus, nes kankiniai, jų manymu, patenka tiesiai į rojų.
Salafizmo džihadizmo ideologija yra labai griežta ir nesitaikanti. Ji atmeta bet kokias kompromiso formas su Vakarų civilizacija ar kitomis religinėmis grupėmis. Dauguma salafizmo džihadistų nepripažįsta taikos susitarimų su nemusulmonais ir laiko bet kokį bendradarbiavimą su Vakarų pasauliu nuodėme. Jų radikalusis požiūris ir praktika dažnai sukelia konfliktus ne tik su kitomis religijomis, bet ir su kitomis islamo srovėmis, įskaitant šiitizmą, sufizmą ir net nuosaikias sunitų grupes.
Nepaisant to, ne visi salafizmo šalininkai yra džihadistai. Yra didelė dalis taikiai nusiteikusių salafistų, kurie tiesiog nori grįžti prie tradicinių islamo praktikų ir gyventi pagal griežtas religines nuostatas, nesikišdami į politiką ar ginkluotą kovą.