Rojaus vartai yra simbolinė sąvoka, dažnai naudojama krikščionybėje ir kitose religijose, reiškianti įėjimą į rojų – vietą, kurioje po mirties tikintieji susijungia su Dievu ir patiria amžiną palaimą. Rojaus vartai dažniausiai vaizduojami kaip dangiški vartai, pro kuriuos pereina sielos, kad patektų į amžinąjį gyvenimą su Dievu.
Krikščioniškoje tradicijoje „Rojaus vartai“ dažnai siejami su Šv. Petru, vienu iš Jėzaus apaštalų, kuris pagal tradiciją laikomas vartų į rojų saugotoju. Šis įvaizdis yra pagrįstas Evangelijos pagal Matą žodžiais, kur Jėzus sako Petrui: „Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tu atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“ (Mt 16,19). Tai leidžia suprasti, kad Petrui buvo suteikta galia spręsti, kas pateks į rojų.
Rojaus vartai taip pat simbolizuoja teismą, kuris laukia kiekvieno po mirties. Šiame kontekste vartai gali būti suvokiami kaip dvasinis perėjimas, kur kiekvieno siela yra vertinama pagal jų tikėjimą ir gyvenimo darbus. Tikintiesiems, kurie gyveno pagal Dievo valią, vartai atsiveria ir jie įeina į amžinąjį gyvenimą. Tiems, kurie neatitiko šių reikalavimų, vartai gali likti uždaryti.
Taip pat rojaus vartai yra metafora, naudojama dvasinėse pamokose ir literatūroje, skatinanti gyventi dorai, tikintis patekti į amžinąjį gyvenimą su Dievu. Šis simbolis kviečia apmąstyti savo gyvenimą ir siekti dvasinės pilnatvės.