„Rerum Novarum“ yra popiežiaus Leono XIII enciklika, paskelbta 1891 m. gegužės 15 d. Ji yra pirmoji socialinė Katalikų Bažnyčios enciklika ir laikoma pagrindiniu dokumentu, pradėjusiu modernią socialinę katalikiškąją mintį. Enciklika aptaria socialinius ir ekonominius klausimus, kylančius dėl pramoninės revoliucijos, ir pateikia Bažnyčios mokymą apie darbininkų teises, kapitalo ir darbo santykius bei socialinį teisingumą.
Pagrindinės „Rerum Novarum“ temos:
- Darbininkų teisės: Enciklika pripažįsta darbininkų teisę į teisingą darbo užmokestį, tinkamas darbo sąlygas ir poilsį. Darbdaviai privalo gerbti šias teises ir elgtis su darbuotojais oriai.
- Privačios nuosavybės teisė: Nors enciklika gina darbininkų teises, ji taip pat pabrėžia, kad privačios nuosavybės teisė yra pagrindinė žmogaus teisė, kuri neturi būti paneigta.
- Kapitalo ir darbo santykiai: Popiežius pabrėžia, kad darbo ir kapitalo santykiai turi būti grindžiami bendradarbiavimu, o ne priešprieša. Darbdaviai ir darbuotojai turi siekti bendro gėrio.
- Valstybės vaidmuo: Enciklika skatina valstybę įsitraukti į socialinius klausimus ir apsaugoti darbininkų teises, tačiau pabrėžia, kad intervencija turi būti ribota ir skirta tiems atvejams, kai kyla grėsmė bendram gėriui.
- Socialinė nelygybė ir teisingumas: Popiežius skatina socialinį teisingumą, įskaitant vargšų ir silpnųjų apsaugą. Jis ragina imtis veiksmų mažinti socialinę nelygybę ir užtikrinti, kad visi žmonės galėtų gyventi oriai.
Kelios svarbios „Rerum Novarum“ (1891 m.) enciklikos ištraukos, kurios atspindi pagrindines temas:
1. Darbininkų teisė į teisingą atlyginimą ir orumą:
Popiežius Leono XIII teigia, kad darbininkams turi būti mokamas teisingas atlyginimas, kuris leidžia jiems gyventi orų gyvenimą:
„Darbuotojas, kuris sąžiningai atiduoda savo jėgas ir laiką, turi gauti atlyginimą, leidžiantį jam ir jo šeimai gyventi padoriai. Atlyginimas negali būti toks mažas, kad jis ir jo šeima atsidurtų skurde ar būtų priversti gyventi neoromis sąlygomis.“
2. Privačios nuosavybės teisė:
Popiežius gina privačios nuosavybės teisę, tačiau pabrėžia, kad šia teise reikia naudotis atsakingai:
„Privačios nuosavybės teisė yra natūrali ir neatsiejama žmogaus teisė. Nors ši teisė pripažįstama visiems žmonėms, tai nereiškia, kad ją galima naudoti neatsakingai. Turtai turi būti naudojami siekiant bendro gėrio.“
3. Valstybės vaidmuo ginant darbininkus:
Enciklikoje pabrėžiama, kad valstybė turi įsitraukti į socialinius klausimus, ypač ginant silpniausiuosius:
„Valstybės pareiga yra užtikrinti, kad darbininkai būtų apsaugoti nuo neteisingumo ir skurdo. Kai privatūs darbdaviai nesugeba gerbti darbininkų teisių, valstybė privalo įsikišti, kad apsaugotų žmonių orumą ir bendrąjį gėrį.“
4. Kapitalo ir darbo santykiai:
Popiežius pabrėžia, kad darbas ir kapitalas turi dirbti kartu, o ne kariauti vienas su kitu:
„Kapitalas ir darbas turi vienas kitam priklausyti. Darbininkas ir darbdavys nėra priešai – jie yra partneriai, dirbantys dėl bendro gėrio. Tik per bendradarbiavimą ir tarpusavio pagarbą gali būti pasiektas teisingumas.“
5. Bažnyčios socialinis mokymas ir solidarumas:
Enciklikoje popiežius ragina Bažnyčią ir visuomenę siekti socialinio teisingumo, skatinant solidarumą tarp žmonių:
„Tie, kurie turi daugiau, privalo dalintis savo turtais su tais, kurie turi mažiau. Socialinis teisingumas reikalauja, kad turtuoliai ir vargšai dirbtų kartu siekdami gerovės visai visuomenei. Bendruomenės laimė ir gerovė priklauso nuo to, kaip mes rūpinamės vieni kitais.“
6. Profsąjungų reikšmė:
Popiežius taip pat pripažino darbininkų teisę burtis į sąjungas ir bendradarbiauti dėl geresnių sąlygų:
„Darbininkai turi teisę vienytis ir sudaryti organizacijas, kad apgintų savo teises ir gerovę. Tokių sąjungų tikslas turi būti socialinis teisingumas ir darbininkų gerovė, bet ne priešprieša ar neapykanta darbdaviams.“
Šios ištraukos atspindi popiežiaus Leono XIII nuomonę apie socialinį teisingumą, darbo ir kapitalo santykius, bei Bažnyčios vaidmenį skatinant socialinę gerovę. „Rerum Novarum“ išlieka esminiu dokumentu Katalikų Bažnyčios socialinėje doktrinoje ir įkvėpė daugybę vėlesnių socialinių enciklikų.