Raudonosios jūros stebuklas yra viena iš labiausiai žinomų istorijų Biblijoje, apibūdinanti stebuklingą įvykį, kai Mozė, vadovaujamas Dievo, perskyrė Raudonąją jūrą, kad izraelitai galėtų pabėgti nuo egiptiečių kariuomenės. Šis įvykis yra aprašytas Išėjimo knygoje (14 skyriuje) Senajame Testamente.
Istorijos aprašymas:
Po to, kai Dievas per Mozę išvedė izraelitus iš Egipto vergijos, faraonas apsigalvojo ir nusprendė persekioti juos su savo kariuomene. Izraelitai, vedami Mozės, priartėjo prie Raudonosios jūros, ir atrodė, kad jų pabėgimo kelias yra užkirstas, nes priešais buvo jūra, o už nugaros artėjo faraono kariuomenė.
Dievas, atsakydamas į Mozės maldas, nurodė jam ištiesti ranką virš jūros. Kai Mozė tai padarė, Dievas sukėlė stiprų rytų vėją, kuris visą naktį pūtė ir atskyrė jūros vandenis, sukurdamas sausą kelią per jūros vidurį. Vanduo sustojo kaip siena iš abiejų pusių, leisdamas izraelitams pereiti jūrą sausuma.
Kai egiptiečiai bandė juos persekioti, Dievas liepė Mozei vėl ištiesti ranką virš jūros, ir vandenys sugrįžo į savo vietą, paskandindami faraono kariuomenę. Izraelitai buvo išgelbėti ir galėjo tęsti savo kelionę į Pažadėtąją žemę.
Reikšmė religijoje:
Raudonosios jūros stebuklas yra laikomas vienu iš didžiausių Dievo galios apreiškimų Biblijoje. Judaizme šis įvykis simbolizuoja Dievo išlaisvinimą ir rūpinimąsi savo tauta. Tai yra paminima kasmet per Paschą (Pesachą), švenčiant izraelitų išėjimą iš Egipto vergijos.
Krikščionybėje šis stebuklas taip pat turi didelę reikšmę, jis dažnai interpretuojamas kaip simbolis Dievo išgelbėjimo ir tikinčiųjų išlaisvinimo nuo nuodėmės per Jėzų Kristų.
Islame Raudonosios jūros stebuklas taip pat pripažįstamas, ir jis aprašytas Korane kaip Mozės stebuklas, atliktas Dievo valia, siekiant išgelbėti izraelitus nuo persekiojimo.
Raudonosios jūros stebuklas yra galingas tikėjimo ir Dievo globos simbolis, kuris stiprina tikinčiųjų pasitikėjimą Dievo galia ir rūpinimusi savo tautos gerove.