Ra, arba Re, yra vienas iš svarbiausių ir žinomiausių dievų senovės Egipto religijoje. Jis buvo Saulės dievas, kuris simbolizavo šviesą, gyvybės jėgą ir kūrybinę energiją. Ra laikomas pasaulio kūrėju, visatos tvarkos palaikytoju ir faraonų globėju. Jis dažnai buvo vaizduojamas kaip žmogus su sakalo galva ir saulės disku ant galvos, kuris yra apsuptas kobros – šventas simbolis, saugantis dievą nuo priešų.
Egiptiečiai tikėjo, kad Ra kasdien keliauja dangumi savo saulės valtyje, simbolizuodamas dienos ir nakties ciklą. Dieną jis plaukia per dangų, nešdamas šviesą ir gyvybę žemei, o naktį leidžiasi į požeminį pasaulį, kur kovoja su tamsos jėgomis, kad vėl pakiltų rytą. Šis mitas pabrėžė šviesos ir tamsos, gyvybės ir mirties cikliškumą, kuris buvo esminis Egipto religinio mąstymo bruožas.
Ra vaidmuo Egipto teologijoje buvo itin reikšmingas. Jis buvo susijęs su kitais dievais, tokiais kaip Amonas, kai buvo garbinamas kaip Amon-Ra, sujungiant saulės ir kūrimo dievų galias. Be to, jis buvo laikomas faraonų tėvu, todėl kiekvienas faraonas buvo laikomas Ra įsikūnijimu žemėje, o jų valdžia buvo teisėta, nes jie buvo Ra palikuonys.
Religinės apeigos Ra garbei buvo vykdomos visoje Egipto teritorijoje, ypač Heliopolyje, kuris buvo pagrindinis jo kulto centras. Čia buvo pastatytos šventyklos ir kiti religiniai kompleksai, skirti Ra garbinimui. Jo kultas turėjo didelę įtaką Egipto kultūrai, menui ir architektūrai, o Ra simbolis buvo plačiai naudojamas tiek kasdienėje, tiek religinėje praktikoje.
Ra, kaip Saulės dievas, buvo ne tik šviesos ir gyvybės šaltinis, bet ir vienas iš pagrindinių Egipto religijos ir teologijos ramsčių, įkūnijantis visatos tvarką ir faraonų dieviškumą.