R. I. P. (angl. Rest in Peace, liet. „Tegul ilsisi ramybėje“) yra frazė, naudojama krikščioniškame kontekste kaip malda ar palinkėjimas mirusiojo sielai. Šis posakis yra glaudžiai susijęs su krikščioniškosios tradicijos tikėjimu amžinuoju gyvenimu, sielos išganymu ir ramybe, kurią tikintieji tikisi pasiekti po mirties.
Šios frazės šaknys randamos lotyniškoje maldos formoje – Requiescat in Pace, kas pažodžiui reiškia „Tegul ilsisi ramybėje“. Ši frazė plačiai naudojama nuo ankstyvosios krikščionybės laikų, ypač per laidotuvių apeigas ir antkapio užrašus. Ji išreiškia tikinčiųjų viltį, kad mirusiojo siela po žemiškojo gyvenimo vargų randa ramybę Dievo artumoje.
Krikščionybėje mirties samprata glaudžiai susijusi su tikėjimu prisikėlimu ir amžinąja laime. Jėzus Kristus, kalbėdamas apie gyvenimo pabaigą, sakė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas“ (Jn 11, 25). Šie žodžiai yra krikščioniškojo tikėjimo pagrindas, todėl „ilsėtis ramybėje“ reiškia ne tik fizinį poilsį, bet ir sielos susijungimą su Dievu, kuris yra ramybės ir amžinojo gyvenimo šaltinis.
Viduramžiais Requiescat in Pace frazė buvo plačiai naudojama krikščioniškose bendruomenėse. Ji tapo standartiniu antkapių užrašu, simbolizuojančiu tikinčiųjų maldą už mirusiuosius. Tai buvo būdas išreikšti meilę ir rūpestį mirusiųjų sieloms, prašant Dievo suteikti joms ramybę ir išganymą. Katalikų Bažnyčios tradicijoje maldos už mirusiuosius, tokios kaip „Amžinąjį atilsį duok jiems, Viešpatie“, iki šiol lieka svarbia dalimi, skatinančia tikinčiuosius melstis už savo artimuosius, iškeliavusius į amžinybę.
Nors frazė Rest in Peace iš pradžių turėjo grynai religinę reikšmę, laikui bėgant ji tapo universaliu palinkėjimu mirusiajam. Ji naudojama ne tik krikščionių, bet ir kitų religijų ar net netikinčiųjų bendruomenėse kaip pagarbus atsisveikinimo ženklas. Tai liudija apie visuotinį žmogaus norą, kad mirusieji rastų ramybę ir amžiną poilsį po žemiškojo gyvenimo sunkumų.
Tačiau krikščioniškoje tradicijoje frazė „ilsėtis ramybėje“ neturėtų būti suprantama vien kaip poilsio palinkėjimas. Ji turi gilesnę dvasinę prasmę, susijusią su tikinčiųjų viltimi amžinuoju gyvenimu ir sielos išganymu. Katalikų teologijoje pabrėžiama, kad tikroji ramybė pasiekiama tik tada, kai siela susijungia su Dievu danguje, kur nėra nei skausmo, nei kančios.
R. I. P. išlieka svarbiu simboliu ne tik religinėje, bet ir kultūrinėje erdvėje. Ji primena apie mirtingumo tikrovę ir kviečia apmąstyti gyvenimo prasmę bei amžinybės klausimus. Tai nėra tik formalus užrašas, bet ir kvietimas melstis, prisiminti mirusius artimuosius ir pasitikėti Dievo gailestingumu, kuris veda į amžinąją ramybę.