Purifikatorius yra nedidelis lininis audeklas, naudojamas Romos katalikų liturgijoje, skirtas taurės, patenos ir kunigo pirštų nuvalymui po komunijos. Jis dedamas ant taurės kartu su kitais liturginiais reikmenimis prieš šventąsias mišias ir naudojamas kunigo, kai reikia švelniai nuvalyti indus po to, kai pašventintas vynas (Kristaus kraujas) ir duona (Kristaus kūnas) buvo priimti per komuniją. Purifikatorius yra paprastas, dažnai su kryžiaus ženklu, simbolizuojantis jo šventą paskirtį.
Simboliniu požiūriu purifikatorius gali būti siejamas su drobule, kuria buvo pridengtas Jėzaus nuogumas po to, kai jis buvo išvilktas iš savo rūbų ir nukryžiuotas. Evangelijos pasakoja, kaip Jėzus buvo nukryžiuotas po to, kai kareiviai išvilko jo rūbus ir pasidalijo juos tarp savęs. Tai buvo vienas iš daugelio pažeminimų, kuriuos Jėzus patyrė per savo kančią, ir krikščioniškoji tradicija sieja šį įvykį su atjauta ir orumu, kuris buvo grąžintas per jo laidotuves, kai Jėzus buvo suvyniotas į drobulę.
Purifikatorius simbolizuoja šią drobulę ir tarnauja kaip priminimas apie Kristaus kančią bei žmogaus kūno orumą. Kai kunigas nuvalo taurę su purifikatoriumi, jis ne tik atlieka praktinį veiksmą, bet ir dalyvauja gilesnėje liturginėje prasmėje – tai akimirka, kai tikintysis yra kviečiamas apmąstyti Jėzaus auką ir šventumą, kuri slypi eucharistinėje aukoje. Jėzaus nuogumas ant kryžiaus primena, kaip jis atsisakė visko, įskaitant savo kūno orumą, kad išgelbėtų žmoniją.
Istorinis purifikatoriaus naudojimas siekia senovės Bažnyčios laikus, kai šventieji indai buvo labai vertinami ir reikėjo ypatingo dėmesio juos prižiūrint ir valant. Purifikatoriaus audeklas, būdamas lininis, taip pat turi simbolinę prasmę, nes linas tradiciškai buvo naudojamas laidotuvių drobulėms. Tai sieja purifikatorių su Kristaus laidotuvių drobule, kuria jo kūnas buvo suvyniotas prieš palaidojimą.
Liturginiu požiūriu purifikatorius yra naudojamas subtiliai ir su dideliu pagarbumu. Kunigas, nuvalydamas taurę ar pateną, atlieka ritualinį veiksmą, kuris ne tik užtikrina šventųjų indų švarą, bet ir perteikia eucharistinės aukos sakralumą. Kiekvieną kartą, kai purifikatorius yra naudojamas, tai primena šventumo ir švaros būtinybę tiek liturgijoje, tiek tikinčiųjų gyvenime.
Šiais laikais purifikatorius išlieka esminė liturginių indų priežiūros dalis, ypač po komunijos, kai pašventinti elementai turi būti tvarkingai ir pagarbiai surinkti bei nuvalyti. Jo simbolinė reikšmė, susijusi su Jėzaus kančia ir laidotuvių drobule, kviečia tikinčiuosius nuolat apmąstyti apie Kristaus auką ir atsakomybę priimti eucharistinę auką su pagarba ir dėkingumu.