Purifikacijos vanduo yra šventintas vanduo, naudojamas įvairiuose religiniuose ritualuose ar apeigose tam, kad simbolizuotų dvasinį apsivalymą arba apsivalymą nuo nuodėmių. Šis vanduo dažniausiai naudojamas krikščionybės ir kitų religinių tradicijų kontekste. Terminas „purifikacija“ kilęs iš lotyniško žodžio purificatio, kuris reiškia „apsivalymas“ arba „valymas“. Šio vandens naudojimas gali skirtis priklausomai nuo konkrečios religijos ir jos papročių.
Purifikacijos vandens naudojimas krikščionybėje:
- Krikšto apeigos:
- Vienas pagrindinių atvejų, kai naudojamas šventintas vanduo, yra krikšto sakramentas. Krikšto metu šventintas vanduo naudojamas simbolizuoti žmogaus apsivalymą nuo gimtosios nuodėmės ir dvasinį gimimą į naują gyvenimą Kristuje.
- Apeigų vanduo bažnyčiose:
- Daugelis katalikų ir ortodoksų bažnyčių naudoja šventintą vandenį įėjimo į bažnyčią metu. Tikintieji, prieš įeidami į bažnyčią, neretai merkia pirštus į šventintą vandenį ir daro kryžiaus ženklą ant kaktos kaip apsivalymo ir atsidavimo ženklą.
- Šventinto vandens purškimas:
- Katalikų bažnyčioje per mišias arba kitas religines apeigas kunigas gali purkšti šventintą vandenį ant susirinkusių tikinčiųjų kaip apsivalymo ir Dievo malonės simbolį. Tai yra simbolinis būdas atminti krikštą ir Dievo dovanotą apsivalymą.
- Indų valymas Eucharistijoje:
- Katalikų ir ortodoksų tradicijose po šv. Komunijos kunigas purifikuoja, t. y., apvalo liturginius indus (pvz., taurę), kuriuose buvo laikomas šv. sakramentas, šventintu vandeniu, siekiant užtikrinti šventumo palaikymą.
Kitos religinės tradicijos:
- Hinduizme:
- Šventasis vanduo (pvz., iš Gangos upės) yra naudojamas įvairiuose induizmo apsivalymo ritualuose. Hinduistai tiki, kad šventi vandenys gali apvalyti žmogų nuo nuodėmių ir suteikti dvasinį tyrumą.
- Islamas:
- Islamo religijoje yra naudojamas vanduo ablucijoms (arab. wudu) prieš maldas. Tai yra apsivalymo ritualas, kurio metu tikintysis nuplauna rankas, veidą, burną, nosį, kojas ir kitas kūno dalis, kad dvasinė ir fizinė švara būtų pasiekta prieš meldžiantis.
- Judėjizme:
- Judėjų tradicijoje naudojami mikvės – specialūs baseinai arba vonios, skirtos rituoliniam apsivalymui. Purifikacijos vanduo judaizme dažnai naudojamas, kad žmogus taptų ritualmente tyras po įvairių įvykių ar perėjimų, pvz., prieš religinę šventę arba po gimdymo.
Simbolika:
Purifikacijos vanduo religiniuose kontekstuose simbolizuoja dvasinį apsivalymą, nuodėmių nuplovimą, Dievo malonės gavimą ir atsidavimą dieviškumui. Tai taip pat gali būti ritualinis būdas išreikšti vidinį atsinaujinimą ir pasiruošimą dalyvauti sakralinėse apeigose ar gyvenimo perėjimuose.