Orakulas yra terminas, vartojamas apibūdinti vietą, asmenį ar reiškinį, per kurį žmonės, tikėdami dieviška jėga, gauna pranašystes arba patarimus. Orakulas paprastai siejamas su tam tikra religine ar dvasine praktika, kurioje dalyvauja šventikai, pranašai ar mediumai, galintys perteikti dievų valią arba išmintį. Ši sąvoka yra plačiai paplitusi daugelyje senovės kultūrų, kur religija atliko reikšmingą vaidmenį visuomenės gyvenime.
Graikų kultūroje orakulas dažnai buvo vieta, kur žmonės keliaudavo, norėdami išsiaiškinti savo likimą arba sulaukti patarimų svarbiais gyvenimo klausimais. Vienas žinomiausių tokio tipo orakulų yra Delfų orakulas, skirtas Apolonui. Šventyklose dirbdavo asmenys, laikomi tarpininkais tarp dievų ir žmonių, tokie kaip Pytija Delfuose, kuri, kaip manyta, kalbėjo dievo Apolono vardu.
Romos imperijoje orakulai taip pat buvo svarbūs, o pranašystės buvo gaunamos įvairiais būdais, įskaitant gyvūnų organų tyrimą arba paukščių skrydžių stebėjimą. Indijos tradicijose ir kituose Azijos regionuose pranašystės irgi buvo svarbi religinės praktikos dalis, o orakulu galėjo būti žmogus, naudojantis mantikos technikas arba medituojantis, kad susijungtų su dieviškaisiais šaltiniais.
Orakulas neapsiriboja vien religiniais aspektais. Plačiau žiūrint, orakulas gali būti bet kuris įrankis ar metodas, naudojamas ateičiai numatyti ar patarimams gauti. Šiandien, pavyzdžiui, astrologija, taro kortos ar kiti spėjimo būdai tam tikra prasme atlieka orakulo funkciją, nors jų reikšmė ir tikėjimas jais priklauso nuo kultūrinio konteksto ir asmeninių įsitikinimų.
Orakulas, kaip reiškinys, išreiškia žmonių norą rasti atsakymus į gyvenimo klausimus, suvokti savo vietą pasaulyje arba priimti sprendimus, remiantis aukštesniu, dieviškuoju vadovavimu. Tai yra būdas susieti žmogų su nežinomybėmis ir likimu, suteikiant prasmę situacijoms, kurios kitaip galėtų atrodyti nesuprantamos ar neįveikiamos.