Nušvitimas yra sudėtinga ir daugiasluoksnė sąvoka, turinti skirtingas reikšmes skirtingose religijose ir filosofijose, tačiau bendrai nušvitimas reiškia gilaus dvasinio suvokimo arba sąmonės būsenos pasiekimą, kuriame individas suvokia aukštesnę tiesą, gyvenimo prasmę ar Dievo buvimą. Tai gali būti laikoma asmeniniu vidinės transformacijos aktu, kuris atveria naują supratimo lygį ir sukuria gilų ryšį su aukštesnėmis dvasinėmis tikrovėmis.
- Budizme:
- Budizmo tradicijoje nušvitimas (sanskr. bodhi) reiškia galutinį dvasinį pabudimą arba nušvitimo būseną, kurią pasiekia Buda ir kiti, kurie išsilaisvina iš samsaros – nuolatinio gimimų ir mirčių rato, kupino kančios. Nušvitimas budizme yra suvokimas, kad egzistencija yra tuščia (šunyata), viskas yra tarpusavyje susiję, ir visi reiškiniai yra laikini.
- Tai būsena, kurioje individas visiškai suvokia tikrovę tokią, kokia ji yra, be iliuzijų, prisirišimų ar ego. Nušvitimas pasiekiamas per meditaciją, dorovingą gyvenimą ir mokymą apie keturias kilnias tiesas bei aštuonialypį kelią.
- Hinduizme:
- Hinduizmo tradicijoje nušvitimas siejamas su mokša, tai yra išsilaisvinimu iš reinkarnacijos rato ir sąmonės susivienijimu su Brahmanu – aukščiausia kosmine tikrove arba Dievu. Nušvitimas reiškia, kad individas suvokia, jog jo siela (atmanas) ir Brahmanas yra vienas ir tas pats.
- Tai galutinis dvasinis tikslas, kurio siekiama per joga, meditaciją, dievotumą (bhakti) arba žinių (jnana) kelią.
- Krikščionybėje:
- Krikščioniškoje tradicijoje nušvitimas gali būti suprantamas kaip dvasinis pabudimas arba gilus Dievo buvimo suvokimas. Tai nėra savaime pasiektas tikslas, o veikiau Dievo malonės dovana, per kurią tikintysis patiria ypatingą vienybę su Dievu.
- Nušvitimas gali būti laikomas sąmonės atvėrimu Dievo tiesai, kai individas per maldą, sakramentus ir asmeninį dvasingumą priartėja prie Dievo ir patiria dvasinį apreiškimą.
- Sufizme (Islamo mistika):
- Sufizme nušvitimas yra vadinamas fanā – tai būsena, kai individas sunaikina savo ego ir susivienija su Dievu (Alachu). Tai pasiekiama per dvasines praktikas, tokias kaip zikr (Dievo vardo kartojimas) ir meditacija.
- Nušvitimas sufizme reiškia visišką vienybę su Dievu, kai žmogus išgyvena Dievo tiesą ir savo egzistencijos bei viso pasaulio laikinumą.
- Filosofijoje (ypač Švietimo epocha):
- Nušvitimas (angl. Enlightenment) taip pat siejamas su Švietimo epocha Europoje XVIII a., kai buvo pabrėžiama žmogaus proto galimybė pažinti tiesą ir išsivaduoti iš prietarų bei autoritetų kontrolės. Tai buvo epocha, kai filosofai kaip Immanuel Kant ragino žmoniją naudotis savo protu be kitų globos („sapere aude“ – „drįsk žinoti“).
Nušvitimo bruožai:
- Gilus suvokimas – nušvitimas apima gilesnį tikrovės, Dievo ar savęs pačių suvokimą, kuris pranoksta kasdieninį mąstymą.
- Vidinis pokytis – nušvitimas paprastai sukelia transformaciją žmogaus gyvenime – jis tampa labiau susijęs su dvasiniais tikslais, atviras gėriui, išmintingas ir ramus.
- Sąmonės pabudimas – tai sąmonės išsiplėtimas, kurio metu individas suvokia savo vietą pasaulyje, laikinumą ir dažnai patiria vienybę su visuma.
- Išsilaisvinimas nuo prisirišimų – nušvitimas reiškia, kad žmogus išsilaisvina nuo prisirišimo prie materialių ar egoistiškų dalykų. Jis patiria gilią vidinę laisvę ir ramybę.
Kiekvienoje tradicijoje egzistuoja skirtingi keliai į nušvitimą, tačiau pagrindiniai būdai yra:
- Meditacija – visose dvasinėse tradicijose meditacija yra pagrindinė priemonė pasiekti nušvitimą. Tai būdas atsiriboti nuo kasdienio proto triukšmo ir suvokti gilesnes tiesas.
- Dvasinė praktika – joga, malda, askezė, moralinis gyvenimas yra priemonės, padedančios žmogui išgryninti savo protą, sielą ir pasirengti dvasiniam pabudimui.
- Mokytojai (guru, šventieji) – daugelyje tradicijų nušvitimą pasiekti padeda dvasiniai mokytojai, kurie nurodo teisingą kelią ir padeda mokytis iš savo patirties.
- Atvirumas malonei – kai kuriose religijose, ypač krikščionybėje, nušvitimas laikomas Dievo dovana, todėl svarbus atvirumas malonei per tikėjimą ir paklusnumą Dievo valiai.
Nušvitimas yra dvasinio tobulėjimo pabaigos taškas arba gilios sąmonės būsena, kurioje individas suvokia esminę tiesą apie save, pasaulį ar Dievą. Tai išlaisvinimas nuo prisirišimų, ego ir iliuzijų, atveriantis duris į gilų dvasinį gyvenimą. Nors skirtingos tradicijos turi savitas nušvitimo interpretacijas, visose jos pabrėžia vidinę transformaciją ir aukštesnį suvokimą apie gyvenimo esmę.