Novicijus yra asmuo, kuris pradeda savo kelią vienuolystėje, siekdamas geriau pažinti Dievo pašaukimą ir pasirengti visą gyvenimą skirti tarnystei Jam. Šis laikotarpis, vadinamas noviciatu, yra esminis procesas tiems, kurie siekia įstoti į vienuolinę bendruomenę ir pilnai įsipareigoti evangeliniam gyvenimui pagal pasirinktą regulą. Tai yra laikas, kai naujai priimtas bendruomenės narys mokosi vienuolinio gyvenimo taisyklių, įsipareigoja maldai, darbui ir broliškai bendrystei, kartu ieškodamas, ar toks gyvenimo būdas yra suderinamas su jo pašaukimu.
Noviciatas trunka nuo vienerių iki dvejų metų, priklausomai nuo vienuolinio ordino taisyklių ir tradicijų. Per šį laikotarpį asmuo dar nėra pilnateisis ordino narys, tačiau gyvena pagal jo regulą ir dalyvauja bendruomenės gyvenime. Novicijus nėra įpareigotas duoti įžadų, todėl turi galimybę laisvai apsispręsti, ar nori tęsti šį kelią, ar grįžti į pasaulietinį gyvenimą.
Vienas iš pagrindinių novicijato tikslų – padėti novicijui įtvirtinti asmeninį santykį su Dievu. Malda, meditacija ir dvasiniai skaitymai tampa pagrindiniais kasdienybės elementais. Novicijus gilinasi į Šventojo Rašto tiesas, studijuoja vienuolyno steigėjo mokymus ir ordino regulą. Tai yra laikas ne tik teoriniam pažinimui, bet ir praktinei dvasinio gyvenimo patirčiai. Šventasis Benediktas savo reguloje pabrėžė, kad naujokai turėtų būti kantriai mokomi, o jų pasirengimas gyvenimui vienuolyne turėtų būti nuodugniai tikrinamas.
Kitas svarbus aspektas yra bendruomeninio gyvenimo patirtis. Novicijus mokosi gyventi pagal broliškos meilės principus, paklusti vienuolyno vadovui ir palaikyti vienybę su kitais nariais. Tai reikalauja nuolankumo, atsidavimo ir noro atsisakyti savo interesų dėl bendrojo gėrio. Šis procesas padeda formuoti žmogų, pasirengusį pilnai atsiduoti Dievui ir savo bendruomenei.
Noviciatas nėra vien intelektualinis ar dvasinis mokymosi etapas – tai ir praktinis tarnystės laikas. Novicijai dirba įvairius darbus vienuolyne ar už jo ribų, prisideda prie bendruomenės gyvenimo palaikymo ir ugdo nuostatą, kad darbas yra tarnystės Dievui dalis. Šventasis Pranciškus Asyžietis savo brolius mokė, kad darbas ir nuolankumas yra būdas atspindėti Kristų, kuris pats tarnavo kitiems.
Noviciato metu vykstantis ugdymas padeda novicijui suprasti, ar jis yra pasirengęs priimti vienuolinio gyvenimo iššūkius. Tai yra laikotarpis, kai žmogus išbando savo pašaukimą ir gauna atsakymus į svarbiausius klausimus apie savo tikėjimo kelią. Šis procesas reikalauja atvirumo, drąsos ir gebėjimo įsiklausyti į Dievo valią.
Noviciato pabaigoje asmuo sprendžia, ar jis yra pasirengęs duoti laikinuosius įžadus, kurie vėliau gali būti atnaujinami ir paverčiami galutiniais. Tai yra svarbus žingsnis, nes laikini įžadai reiškia, kad žmogus jaučiasi pasirengęs tęsti savo pašaukimo kelią ir pilnai atsiduoti Dievo tarnystei.
Novicijus ir jo kelionė yra priminimas apie tai, kad tikėjimo kelias reikalauja pasirengimo, apmąstymų ir nuolankumo. Tai yra laikas, kai žmogus išbando ne tik savo tikėjimą, bet ir savo gebėjimą atsiduoti Dievui bei bendruomenei. Šis kelias nėra lengvas, tačiau jis suteikia galimybę dar giliau patirti Dievo artumą ir Jo valią žmogaus gyvenime. Šventasis Raštas kviečia: „Pavesk Viešpačiui savo kelią, pasitikėk juo, ir jis veiks“ (Ps 37,5). Novicijus, pradėdamas savo pašaukimo kelią, tampa šio kvietimo liudytoju.