„Nostra Aetate“ yra vienas iš svarbiausių dokumentų, priimtų Vatikano II Susirinkimo metu (1962–1965). Pilnas dokumento pavadinimas yra „Nostra Aetate“ (lat. „Šiame Amžiuje“), ir jis buvo paskelbtas 1965 m. spalio 28 d. Tai buvo deklaracija apie Bažnyčios santykius su kitomis religijomis. Šis dokumentas yra reikšmingas dėl savo įtakos tarpreliginiam dialogui ir Bažnyčios požiūriui į kitas religijas.
Pagrindinės Tematikos
1. Tarpreliginis Dialogas: „Nostra Aetate“ buvo pirmas oficialus Bažnyčios dokumentas, kuris skatino atvirą ir draugišką dialogą su kitomis religijomis. Dokumente pabrėžiama, kad visi žmonės turi bendrą tikslą ir bendrą kilmę, todėl Bažnyčia turėtų siekti geranoriškumo ir supratimo su kitomis religinėmis bendruomenėmis.
2. Judaizmas: Dokumentas labai svarbus dėl to, kad jis pabrėžė Bažnyčios ryšį su judaizmu. Jame teigiama, kad žydų tauta yra Bažnyčios dvasinė „brolija“, ir atmetama visų rūšių antisemitizmas. Pabrėžiama, kad žydų kaltinimas dėl Kristaus nukryžiavimo yra neteisingas ir Bažnyčia atsiriboja nuo bet kokio žydų persekiojimo.
3. Islamas: „Nostra Aetate“ taip pat atkreipia dėmesį į musulmonų tikėjimą, pripažindama, kad islamas taip pat garbina Dievą ir turi bendrų elementų su krikščionybe, tokių kaip tikėjimas Abraomu ir Dievo valia. Dokumentas kviečia į taikų dialogą ir bendradarbiavimą su musulmonais.
4. Religijos ir Žmogaus Orumas: Dokumentas pripažįsta religijos svarbą žmogaus gyvenime ir pabrėžia, kad kiekvienas žmogus turi teisę į religijos laisvę. Tai reiškia, kad Bažnyčia pripažįsta ir gerbia kiekvieno žmogaus teisę į jų pačių religinius įsitikinimus.
Dokumento Poveikis
1. Tarpreliginio Dialogo Skatinimas: „Nostra Aetate“ paskatino katalikų Bažnyčią labiau įsitraukti į tarpreliginį dialogą ir bendradarbiavimą su kitomis religijomis. Tai padėjo sumažinti įtampą ir neigiamą požiūrį į kitas religijas ir paskatino didesnį tarpusavio supratimą ir pagarbą.
2. Antisemitizmo Atmetimas: Dokumentas buvo reikšmingas kovojant su antisemitizmu ir paskatino Bažnyčią atsižvelgti į istorinius kontekstus bei imtis veiksmų prieš antisemitinius išpuolius. Tai padėjo pagerinti krikščionių ir žydų santykius.
3. Įtaka Bažnyčios Teologijai ir Praktikai: „Nostra Aetate“ padėjo formuoti šiuolaikinės Bažnyčios požiūrį į religijas ir paskatino jos narius labiau atvirai vertinti ir gerbti įvairias religines tradicijas. Tai turėjo įtakos tiek Bažnyčios vidinei teologijai, tiek jos santykiams su pasauliu.
4. Socialinis Ir Politinis Poveikis: Dokumentas taip pat turėjo poveikį socialiniu ir politiniu lygmeniu, skatinant toleranciją ir geranoriškumą tarptautiniuose santykiuose ir įvairiose bendruomenėse.
„Nostra Aetate“ buvo svarbus žingsnis link atviresnio ir dialogiško Bažnyčios požiūrio į pasaulį, ir jo principai vis dar turi didelę įtaką Bažnyčios veiklai ir jos santykiams su kitomis religijomis šiandien.