Nojaus arka yra vienas iš žymiausių pasakojimų Biblijoje, aprašytas Pradžios knygos skyriuose nuo 6 iki 9. Šis įvykis pasakoja apie Dievo sprendimą sunaikinti nuodėmingą žmoniją per pasaulinį tvaną ir apie Nojų, kurį Dievas išrinko išgelbėti žmonių giminę ir gyvūnus. Ši istorija tapo simboliu Dievo teisingumo, gailestingumo ir Jo sandoros su žmonija.
Pasakojimas prasideda tuo, kad Dievas, matydamas pasaulio blogį ir žmonijos nuodėmingumą, nusprendžia užsiimti griežtu teismu ir sunaikinti visus žmones, išskyrus teisųjį Nojų ir jo šeimą. Dievas įsako Nojui pastatyti didžiulį laivą, vadinamą arką, kuris galėtų išgelbėti jį, jo šeimą ir po porą kiekvienos gyvūnų rūšies. Šis laivas turėjo būti pastatytas pagal Dievo nurodymus, siekiant užtikrinti, kad jis būtų pakankamai tvirtas, kad išgyventų pasaulinį potvynį.
Arka buvo milžiniškas medinis laivas, trijų aukštų ir turintis daug skyrių, skirtų įvairių gyvūnų prieglobsčiui. Pagal Biblijos aprašymus, Nojus kartu su savo trimis sūnumis – Šemu, Chamu ir Jafetu – bei jų žmonomis įėjo į arką, o su jais į laivą taip pat pateko poros įvairių gyvūnų rūšių. Po to, kai visi buvo arkoje, Dievas uždarė jos duris, ir prasidėjo tvanas, kuris truko keturiasdešimt dienų ir naktų.
Vandens lygis kilo taip aukštai, kad apėmė visą žemę, net aukščiausias kalnus. Visi žmonės ir gyvūnai, esantys už arkos ribų, buvo sunaikinti. Po keturiasdešimties dienų potvynis pradėjo slūgti, ir arka galiausiai sustojo ant Ararato kalno. Po kurio laiko Nojus išleido paukščius – varną ir balandį – patikrinti, ar žemė išdžiūvo. Galiausiai balandis sugrįžo su alyvmedžio šakele, rodydamas, kad vandenys nuslūgo ir žemė atgijo.
Išlipęs iš arkos, Nojus aukojo Dievui auką dėkodamas už išgelbėjimą. Dievas sudarė sandorą su Nojumi ir visais gyvais padarais, pažadėdamas daugiau niekada nesiųsti tokio tvano. Šios sandoros ženklu tapo vaivorykštė, kuri nuo to laiko simbolizuoja Dievo pažadą ir Jo malonę žmonijai.
Nojaus arka krikščionybėje ir judaizme yra simbolis išsigelbėjimo, ištikimybės Dievui ir Jo apsaugos. Ši istorija taip pat pabrėžia Dievo teisingumą, bet kartu ir Jo atleidimą bei sandorą su žmonija.
Nojus yra svarbi figūra krikščionybėje, judaizme ir islame, laikomas teisumo, ištikimybės ir Dievo malonės simboliu. Jo istorija pasakojama Pradžios knygoje (Biblijoje) nuo 6 iki 9 skyriaus, kur Nojus vaizduojamas kaip teisingas žmogus, gyvenęs tais laikais, kai žemė buvo užpildyta nuodėme ir blogiu. Dievas pasirinko Nojų dėl jo teisumo išgelbėti žmoniją ir gyvūnus nuo artėjančio pasaulinio tvano.
Pagrindiniai Nojaus gyvenimo aspektai:
- Teisumas ir Dievo pasirinkimas:
Pagal Pradžios knygą, kai žmonijos nuodėmingumas pasiekė kulminaciją, Dievas nusprendė sunaikinti visą kūriniją tvanų, tačiau tarp visų žmonių išsiskyrė Nojus – „teisus žmogus, tobulas savo kartoje“. Dievas nusprendė jį ir jo šeimą išgelbėti, liepdamas pastatyti arką, kuri turėjo tapti jų prieglauda nuo tvano. - Nojaus arka:
Dievas davė Nojui nurodymus, kaip statyti milžinišką laivą, vadinamą arką, kuriame tilptų Nojus, jo šeima (žmona, trys sūnūs: Šemas, Chamas ir Jafetas bei jų žmonos) ir poros kiekvienos gyvūnų rūšies, kad būtų išsaugota gyvybė po tvano. Nojus pakluso Dievo įsakymams ir sugebėjo pastatyti arką pagal Dievo nurodymus. - Tvano istorija:
Kai tik visi buvo įlipę į arką, prasidėjo keturiasdešimt dienų trukęs tvanas. Visas pasaulis buvo apsemtas vandeniu, tačiau arka ir jos keleiviai išliko saugūs. Nojus kartu su savo šeima ir gyvūnais praleido arkos viduje, kol vandens lygis nuslūgo. Galiausiai, po tvano, arka sustojo ant Ararato kalnų, o Nojus paleido balandį, kuris sugrįžo su alyvmedžio šakele, taip ženklindamas, kad vanduo atslūgo. - Sandora su Dievu:
Po tvano Dievas sudarė sandorą su Nojumi ir pažadėjo daugiau niekada sunaikinti žemės tvanu. Šios sandoros ženklu tapo vaivorykštė, kuri nuo to laiko yra Dievo pažado simbolis. Nojus, pasibaigus tvanui, aukavo Dievui, dėkodamas už išgelbėjimą. - Nojaus palikuonys:
Nojus laikomas daugelio tautų protėviu. Jo trys sūnūs tapo visų vėlesnių tautų pradininkais. Judaizme, krikščionybėje ir islame Nojaus palikuonys sudaro pagrindą žmonijos genealogijai po tvano.
Nojus kitose religijose:
Be krikščionybės ir judaizmo, Nojus yra svarbi figūra ir islame, kur jis žinomas kaip pranašas Nūhas (Nuh). Islamo tradicijoje jis laikomas vienu iš pagrindinių pranašų, kuris buvo siųstas įspėti savo tautą dėl jų nuodėmių. Tačiau kaip ir Biblijoje, jo tauta nepaisė jo įspėjimų, todėl Dievas atsiuntė pasaulinį tvaną, išgelbėdamas tik Nūhą ir jo tikinčius pasekėjus.
Nojaus istorija yra esminė žmonijos nuodėmingumo, Dievo teisingumo ir Jo atleidimo išraiška. Ji vaizduoja, kaip Dievas yra pasirengęs bausti už nuodėmę, bet tuo pat metu suteikia galimybę atgailai ir išsigelbėjimui tiems, kurie laikosi tikėjimo ir paklūsta Jo įsakymams.