Nizaritai yra viena iš ismailizmo, šiitų islamo šakos, atšakų, susiformavusių XI amžiuje. Ši grupė atsirado dėl nesutarimų dėl teisėto Fatimidų kalifato įpėdinio. Nizaritai išsiskyrė savo unikaliu tikėjimu ir politine veikla, kurią dažnai lydėjo paslaptingumo ir mitų aura. Jų istorija glaudžiai susijusi su žinomais asmenimis, tokiais kaip Hasanas-i Sabbahas, bei simboliniais objektais, pavyzdžiui, legendinėmis jų tvirtovėmis, įskaitant Alamuto pilį.
Nizaritų kilmė siejama su ginču dėl Fatimidų kalifato įpėdinystės XI amžiuje. Po kalifo al-Mustanso mirties 1094 metais kilo nesutarimai dėl to, kuris iš jo sūnų turėtų paveldėti kalifato sostą. Viena grupė palaikė jo sūnų al-Mustali, o kita – vyresnįjį sūnų Nizarą. Tie, kurie pripažino Nizarą teisėtu įpėdiniu, tapo žinomi kaip nizaritai. Šis ginčas ne tik suskaldė ismailitų bendruomenę, bet ir paskatino naujos religinės-politinės grupės atsiradimą.
Nizaritų istorijoje svarbų vaidmenį atliko Hasanas-i Sabbahas – charizmatiškas lyderis ir strategas, kuris įtvirtino nizaritų pozicijas XI amžiaus pabaigoje. Jis sugebėjo sukurti galingą tinklą, kurio pagrindas buvo tvirtovės, išsibarsčiusios dabartinio Irano ir Sirijos teritorijose. Labiausiai žinoma iš jų yra Alamuto pilis, kuri tapo nizaritų kultūriniu ir politiniu centru. Hasanas-i Sabbahas buvo ne tik politinis lyderis, bet ir teologas, kuris formavo nizaritų doktriną bei sustiprino jų identitetą.
Nizaritai garsėjo ne tik savo dvasiniu gyvenimu, bet ir politine bei karine veikla. Jie sukūrė unikalią strategiją, grindžiamą slaptumu, sąjungomis ir tiksliniais išpuoliais prieš savo priešininkus. Ši strategija tapo pagrindu vėlesnėms legendoms apie „asasinus“, kurie, kaip manoma, buvo nizaritų kovotojai. Nors šios istorijos dažnai buvo perdėtos ir mitologizuotos, jos sustiprino nizaritų kaip paslaptingos ir galingos grupės įvaizdį.
Teologiškai nizaritai laikėsi ismailizmo tradicijos, kuri pabrėžė imamato svarbą. Pasak šios doktrinos, tik imamai, kaip pranašo Mahometo įpėdiniai, turi teisę interpretuoti Korano prasmę ir vadovauti tikintiesiems. Nizaritai tikėjo, kad teisėti imamato įpėdiniai eina iš Nizaro linijos. Jie taip pat akcentavo ezoterinį Korano supratimą ir slaptą dvasinio pažinimo kelią, kuris buvo prieinamas tik iniciuotiems tikintiesiems.
Nepaisant politinių pergalių ir teologinių idėjų, nizaritai susidūrė su rimtais iššūkiais. XIII amžiuje mongolai užpuolė ir sunaikino daugelį nizaritų tvirtovių, įskaitant Alamuto pilį. Šis pralaimėjimas ženkliai susilpnino nizaritų įtaką. Tačiau jie išliko kaip religinė grupė ir prisitaikė prie besikeičiančių sąlygų.
Šiandien nizaritai yra žinomi kaip vienas iš ismailizmo judėjimų, kurių dvasinis vadovas yra Aga Chanas. Jie daugiausia gyvena Pietų Azijoje, Viduriniuose Rytuose ir Afrikoje. Nizaritų bendruomenė išsiskiria savo filantropine veikla, įskaitant švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos programas. Jų tikėjimas ir tradicijos išlieka gyvos, liudydamos apie ilgą ir sudėtingą istoriją.
Nizaritų istorija atskleidžia unikalų religijos, politikos ir kultūros susipynimą. Jie yra pavyzdys, kaip tikėjimas gali išlikti nepaisant išorinių grėsmių ir vidinių nesutarimų. Jų palikimas liudija apie žmogaus pastangas siekti dvasinės prasmės ir išlikti ištikimiems savo įsitikinimams.