Mokša hinduizme yra galutinis išsilaisvinimas arba išvadavimas iš samsaros – nuolatinio gimimų, mirčių ir atgimimų rato. Tai yra viena iš pagrindinių ir galutinių tikslų (dar vadinama purushartha) hinduizmo tikėjime, siekiama kartu su kitais trimis gyvenimo tikslais: dharma (moralinė pareiga), artha (materialinis gerbūvis) ir kama (malonumas).
Mokšos Savybės ir Reikšmė
- Išsilaisvinimas iš Samsaros:
- Samsara – tai nesibaigiantis gimimų ir mirčių ciklas, kurį lemia karma – žmogaus veiksmai ir jų pasekmės. Mokša yra būtent tas momentas, kai siela (atman) išsilaisvina iš šio ciklo ir daugiau nebetenka gimti žemiškame pasaulyje.
- Vienybė su Brahmanu:
- Mokša yra sielos vienybės su Brahmanu – visuotine dieviškąja tikrove arba aukščiausia dvasia – suvokimas. Hinduizme Brahmanas yra amžinas, begalinis ir neapčiuopiamas principas, kuris egzistuoja už pasaulio ribų. Siela, pasiekusi mokšą, susilieja su Brahmanu, praradusi individualią tapatybę ir pasiekusi amžinąją ramybę bei laimę.
- Dvasinis Išsilaisvinimas:
- Mokša yra suprantama kaip dvasinis išsilaisvinimas, kai žmogus peržengia materialaus pasaulio iliuziją (maya) ir supranta savo tikrąją prigimtį kaip dieviškąją esybę. Tai yra dvasinės išminties, žinių ir suvokimo pasiekimas.
- Keliai į Mokšą:
- Hinduizme yra keli pagrindiniai keliai, kuriais galima pasiekti mokšą:
- Jnana joga (žinių kelias): Tai kelias, kuriuo siekiama mokšos per filosofines studijas, meditaciją ir savęs pažinimą. Jnana joga pabrėžia išminties ir tikrosios tikrovės suvokimo svarbą.
- Bhakti joga (atsidavimo kelias): Tai kelias, grindžiamas atsidavimu Dievui per meilę, maldą ir garbinimą. Bhakti joga moko, kad besąlygiškas atsidavimas Dievui veda į išsilaisvinimą.
- Karma joga (veiksmų kelias): Tai kelias, kuriame mokša siekiama per nesavanaudiškus veiksmus ir tarnystę kitiems, neprisirišant prie veiksmų rezultatų. Karma joga moko, kad nesavanaudiški veiksmai, atliekami kaip auka Dievui, veda į išsilaisvinimą.
- Raja joga (karališkoji joga): Tai kelias, apimantis griežtą meditacijos ir askezės praktiką, siekiant valdyti mintis, kūną ir siekti vienybės su Brahmanu.
- Reinkarnacijos Pabaiga:
- Pasiekus mokšą, siela išsilaisvina iš reinkarnacijos ciklo. Tai reiškia, kad siela nebebus priversta vėl gimti materialiajame pasaulyje ir patirti kančias, susijusias su kūno ir proto ribotumais.
Mokšos Samprata Skirtingose Hinduizmo Mokyklose
- Advaita Vedanta:
- Advaita Vedanta, viena iš pagrindinių hinduizmo filosofinių mokyklų, mokša yra suvokimas, kad atman (individuali siela) ir Brahmanas (visuotinė tikrovė) yra iš esmės vienas ir tas pats. Mokša pasiekiama, kai praeina dualistinis suvokimas ir siela suvokia savo vienybę su Brahmanu.
- Dvaita Vedanta:
- Dvaita Vedanta, priešingai, mokša yra asmeninės sielos atskyrimas nuo materialaus pasaulio ir amžinas buvimas su Dievu, tačiau išlaikant atskirą sielos tapatybę.
- Vishishtadvaita Vedanta:
- Vishishtadvaita Vedanta moko, kad mokša yra sielos susivienijimas su Brahmanu, bet išlaikant individualų savitą ryšį su Dievu.
Mokša Hinduizmo Praktikoje
Mokša yra laikoma galutiniu gyvenimo tikslu, tačiau tai yra siekiamybė, kurią pasiekti yra sunku ir reikalauja daug dvasinio darbo bei disciplinos. Daugeliui hinduistų, mokša yra ilgalaikė siekiamybė, kurios pasiekimui reikia daugelio gyvenimų.
Praktikuodami dharmą, siekdami geros karmos ir laikydamiesi religinių pareigų, hinduistai siekia dvasinio tobulumo, kuris galiausiai veda į mokšą. Tai yra dvasinė kelionė, kuri apima ne tik ritualus ir garbinimą, bet ir gilią vidinę transformaciją.
Apibendrinant, mokša hinduizme yra aukščiausias dvasinis išsilaisvinimas ir galutinis žmogaus gyvenimo tikslas, kuris reiškia išsilaisvinimą iš samsaros ir vienybę su dieviškuoju principu – Brahmanu.