Metodistai yra krikščionių denominacija, kuri kilusi iš anglikonų bažnyčios ir yra susijusi su metodizmu – teologiniu ir dvasiniu judėjimu, pradėtu XVIII a. viduryje Anglijoje. Šį judėjimą įkūrė Johnas Wesley, kurio tikėjimas ir praktika turėjo didelę įtaką metodistų konfesijai.
Metodistų pagrindinės doktrinos ir praktikos yra grindžiamos keliomis svarbiomis idėjomis:
- Asmeninė išgelbėjimo patirtis: Metodistai pabrėžia asmeninę patirtį su Dievu ir išgelbėjimo procesą, kuris apima atsivertimą ir dvasinį atgimimą. Johnas Wesley akcentavo, kad kiekvienas žmogus turi turėti asmeninį santykį su Dievu ir patirti Jo malonę.
- „Svetimo išgelbėjimo malonė“: Metodistai tiki, kad Dievas siūlo išgelbėjimą visiems žmonėms, neatsižvelgiant į jų socialinę padėtį ar elgesį. Jie tiki, kad kiekvienas žmogus turi laisvę priimti ar atmetė Dievo malonę.
- Šventosios gyvenimo praktikos: Metodistai laikosi moralinių ir etinių gyvenimo principų, kurie apima sąžiningumą, teisingumą ir pagalbą artimui. Jie praktikuoja reguliarias maldas, pasninką, ir aktyviai dalyvauja socialinėje ir labdaringoje veikloje.
- Bažnyčios struktūra: Metodistų bažnyčia paprastai turi hierarchinę struktūrą, kurios viršūnėje yra vyskupai, tačiau taip pat svarbią vaidmenį vaidina lokalios bendruomenės ir pastoriniai komitetai. Metodistų bažnyčios valdymas yra demokratinis ir kolegialus, leidžiantis gerai koordinuoti vietines ir nacionalines veiklas.
- Šventųjų raštų ir praktikos svarba: Metodistai laikosi Šventojo Rašto kaip pagrindinio autoriteto tikėjime, tačiau taip pat pabrėžia gerą darbą ir socialinę atsakomybę kaip svarbias dvasinio gyvenimo dalis.
Metodistų bažnyčia yra žinoma dėl savo socialinio aktyvumo ir įsipareigojimo socialiniam teisingumui. Jie dažnai įsitraukia į švietimo ir labdaros veiklą, taip pat siekia skatinti socialinius pokyčius, pagrįstus jų tikėjimo principais.