Manipulas yra vienas iš liturginių drabužių, naudojamas Romos katalikų bažnyčios apeigose. Tai trumpa, paprastai siaura audinio juosta, dėvima ant kairiosios rankos, ties alkūne. Jis tradiciškai buvo gaminamas iš to paties audinio, kaip ir stula ar kasula, ir dekoruotas liturginiais motyvais. Nors manipulas buvo plačiai naudojamas ankstyvosiose krikščionybės epochose ir viduramžiais, jo naudojimas sumažėjo po Antrojo Vatikano susirinkimo, kai tam tikri liturginiai elementai buvo supaprastinti.
Manipulas turi gilią simbolinę reikšmę, siejamą su Kristaus kančia. Pagal krikščioniškąją tradiciją, manipulas yra susijęs su virve, kuria buvo surištos Jėzaus rankos, kai jis buvo suimtas Getsemanės sode ir vedamas pas įvairius teismus. Šios virvės simbolizuoja ne tik fizinį suvaržymą, bet ir dvasinę kančią, kurią Jėzus patyrė vykdydamas savo misiją. Surištos rankos perteikia Jėzaus nuolankumą ir pasirengimą priimti kančią dėl žmonijos išganymo.
Liturginė manipulo prasmė apima ir dvasinę kovą bei ištvermę, kurią dvasininkas turi parodyti savo tarnystėje. Jo nešiojimas per mišias yra priminimas apie būtinybę susilaikyti nuo žemiškų vilionių, ištverti sunkumus ir būti pasiruošusiam bet kokiai aukai. Dvasininkas, nešiodamas manipula, tarsi išreiškia pasirengimą nešti savo tarnystės naštą ir sekti Jėzaus pavyzdžiu, kuris priėmė savo kančią.
Istoriškai manipulas kilo iš romėniško darbinio rankšluosčio, kurį darbininkai ir žemdirbiai nešiodavo, kad nuvalytų prakaitą ar rankas. Laikui bėgant šis praktinis aksesuaras įgavo liturginę reikšmę ir tapo simboliu sunkaus darbo ir tarnystės, kurią turi atlikti dvasininkai. Nors jo pradinis tikslas buvo praktiškas, manipulas tapo simboline nuoroda į tarnystės atsakomybę ir auką.
Viduramžiais ir renesanso laikotarpiu manipulas buvo dažnai puošiamas ir laikomas reikšmingu kunigų drabužių elementu. Kartu su kitais liturginiais drabužiais jis pabrėždavo šventų apeigų svarbą ir dvasingumą. Liturginių raštų tradicijoje manipulas taip pat gali būti siejamas su malda ir atgaila, nes dvasininkas jį dėvi kaip ženklą nuolankumo prieš Dievą ir pasirengimo priimti sunkumus, susijusius su tarnyste.
Nors šiuolaikinėje liturgijoje manipulas nėra taip dažnai naudojamas kaip anksčiau, jis išlieka galingu simboliu tiems, kurie vertina tradicijas ir senovinius liturginius elementus. Jo prasmė, siejama su Kristaus kančia ir dvasininko tarnystės ištverme, vis dar yra svarbi, ypač tradiciniuose liturginiuose kontekstuose.