Mandaizmas yra senovinė gnostinė religija, kuri egzistuoja iki šiol, daugiausia pietų Irake ir Irano Khūzestāno regione. Tai monoteistinė religija, turinti unikalių elementų ir savitą teologiją, kuri stipriai remiasi gnosticizmo principu – žinojimo svarba dvasiniam išganymui.
Mandaizmas yra ypatingas tuo, kad jame didelis dėmesys skiriamas krikštui (panardinimui į vandenį), kuris yra pagrindinis religinių apeigų aktas. Jie tiki, kad krikštas ne tik nuplauna nuodėmes, bet ir suteikia dvasinį apsivalymą bei ryšį su šviesos pasauliu. Jono Krikštytojo figūra yra labai svarbi mandaizme, ir jis laikomas pagrindiniu religiniu pranašu.
Pagrindiniai bruožai:
- Teologija: Mandaizmas yra monoteistinė religija, tačiau turi dualistinį požiūrį į pasaulį. Jie tiki šviesos ir tamsos pasauliais – gėrio ir blogio jėgomis. Pasaulis yra tamsos dalis, o siela siekia sugrįžti į šviesos pasaulį, iš kurio ji kilo.
- Šventieji raštai: Pagrindinis mandaizmo šventasis raštas yra „Ginza Rba“ (Didžioji lobynas), kuris sudarytas iš dviejų dalių – viena skirta dvasiniams mokymams, kita – sielų kelionei po mirtį. Taip pat svarbi knyga yra „Qolasta“, kuri yra maldų rinkinys.
- Pranašai ir figūros: Be Jono Krikštytojo, kiti Biblijos pranašai, kaip Adomas ir Nojus, taip pat yra pripažįstami. Tačiau Jėzus Kristus nėra laikomas svarbia figūra ir iš tikrųjų jiems jis nėra centrinė asmenybė.
- Gnosticizmas: Mandaizmas yra stipriai gnostinė religija, pabrėžianti, kad siela yra šviesos dalis, įkalinta kūne, ir per dvasinį žinojimą bei religinius veiksmus ji gali sugrįžti į šviesos karalystę po mirties.
- Ritualai: Be krikšto, mandaizmo apeigos apima maldas, laidojimo ceremonijas, dvasininkų (vadinamų Tarmida) šventinimą ir kitas religines apeigas. Krikštas yra atliekamas tekančiame vandenyje, simbolizuojant gyvybės srautą.
- Požiūris į mirtį: Mandaistai tiki, kad po mirties siela pereina per įvairius dvasinius pasaulius, kol galiausiai grįžta į šviesos pasaulį, jei ji yra išvalyta nuo šio pasaulio tamsos ir nuodėmių.
Mandaizmas yra unikali religinė tradicija, kuri, nors ir turinti tam tikrų sąsajų su judaizmu ir krikščionybe, laikosi savitos gnostinės teologijos, kurios esmė yra sielos išlaisvinimas iš kūno ir sugrįžimas į dieviškąją šviesą.