Mišios: Katalikų Bažnyčios Centrinė Liturginė Apeiga
Mišios yra centrinė ir svarbiausia Katalikų Bažnyčios liturginė apeiga, kurioje tikintieji susirenka švęsti Eucharistijos – šventosios Komunijos. Mišios yra esminė Katalikų Bažnyčios praktikos dalis, simbolizuojanti Kristaus auką ir jo buvimą tarp tikinčiųjų.
Mišių metu kunigas vadovauja įvairioms liturginėms dalims, kurios apima maldas, skaitinius iš Šventojo Rašto, pamokslą ir, svarbiausia, Eucharistijos šventimą. Eucharistija yra apeiga, kurios metu duona ir vynas, simbolizuojantys Kristaus kūną ir kraują, pašventinami ir priimami tikinčiųjų. Katalikai tiki, kad per šią apeigą duona ir vynas mistiškai virsta tikru Kristaus kūnu ir krauju, todėl Komunija laikoma ypatingu būdu dalyvauti Kristaus aukoje.
Mišios paprastai prasideda Įžangos apeigomis, kurios apima atgailos aktą, maldas ir šlovinimą. Po jų seka Dievo žodžio liturgija, kurioje skaitomi ištraukos iš Senosios ir Naujosios Testamentų, o po Evangelijos skaitinio kunigas sako pamokslą, dažnai interpretuodamas skaitinius ir pateikdamas mokymus apie tikėjimą.
Po Dievo žodžio liturgijos eina Eucharistijos liturgija, kuri yra mišių kulminacija. Kunigas, prisimindamas Paskutinę vakarienę, meldžiasi virš duonos ir vyno, kurie pašventinami. Šios apeigos metu tikintieji kviečiami priimti šventąją Komuniją, išreikšdami savo vienybę su Kristumi ir visa Bažnyčia.
Mišios baigiasi Baigiamąja dalimi, kuri apima palaiminimą ir siuntimą, kviečiant tikinčiuosius eiti ir skleisti Evangelijos žinią kasdieniame gyvenime.
Mišios yra ne tik ritualinė apeiga, bet ir gilios dvasinės patirties momentas, kurio metu tikintieji patiria bendrystę su Dievu ir Bažnyčios bendruomene. Mišios vyksta kasdien, tačiau sekmadienio ir šventinių dienų Mišios yra ypač svarbios katalikams, nes šie susibūrimai simbolizuoja savaitės pradžią ir pabaigą su Dievu.