„Malalos kronika“ yra istorinis veikalas, parašytas sirų kilmės Bizantijos kronikininko ir istoriko Joano Malalos (dar žinomo kaip Ioannis Malalas). Tai viena iš ankstyvųjų Bizantijos imperijos istorinių kronikų, kurioje aprašomi įvykiai nuo pasaulio sukūrimo iki VI amžiaus. Joanas Malalas gyveno ir dirbo Antiochijoje ir Konstantinopolyje maždaug VI amžiuje.
Pagrindiniai „Malalos kronikos“ bruožai:
- Istorinis turinys:
- „Malalos kronika“ apima įvykius nuo Biblijos sukūrimo iki imperatoriaus Justiniano I laikų. Veikalas aprėpia platų istorinį laikotarpį, pradedant mitologiniais ir bibliniais laikais, senovės pasaulio istorija, Graikijos, Romos ir Bizantijos istorija.
- Nors Malalos pasakojime susipina tikri istoriniai faktai su legendomis ir mitais, „Malalos kronika“ yra laikoma viena svarbiausių istorinių kronikų, pateikiančių įžvalgas apie VI amžiaus Bizantiją.
- Stilius ir struktūra:
- „Malalos kronika“ parašyta paprasta, prieinama kalba, kuria galėjo skaityti ne tik mokslininkai, bet ir plačioji visuomenė. Dėl savo aiškaus ir paprasto stiliaus Malalos kronika tapo populiari tarp žmonių, ir ji buvo daug kartų kopijuojama bei išsaugota.
- Kronika yra chronologiškai struktūruota, pateikiant įvykius nuo seniausių laikų iki autoriaus gyvenamojo laikotarpio, kas būdinga daugybei viduramžių kronikų.
- Religinė įtaka:
- Joanas Malalas buvo krikščionis, todėl jo kronikoje atsispindi krikščioniškas pasaulio supratimas ir religinis požiūris į istoriją. Jis dažnai cituoja Biblijos įvykius ir pateikia istoriją per krikščionišką prizmę, jungdamas šventus tekstus su pasaulietine istorija.
- Geografinė ir kultūrinė perspektyva:
- Nors Malalas gyvenimo metu gyveno Bizantijos imperijoje, didelė dalis jo kronikos apima Sirijos, Egipto, Palestinos ir Romos istoriją. Antiochijos miestas (dabar Turkijoje) buvo Malalos gyvenamosios vietos centras, o ši vietovė turėjo didelę įtaką jo pasakojimams ir interpretacijoms.
- Istorinė vertė:
- Nepaisant tam tikro tikslumo stokos ir kartais per didelio priklausomumo nuo mitologijos bei legendų, „Malalos kronika“ laikoma vienu iš pagrindinių šaltinių, aprašančių VI amžiaus Bizantijos imperiją, ypač Justiniano I valdymo laikotarpį.
- Jo pasakojimai apie Bizantijos istoriją, karus, politinius įvykius ir visuomenės gyvenimą suteikia vertingos informacijos apie to meto žmonių pasaulėžiūrą ir politinę sistemą.
Įtaka:
„Malalos kronika“ turėjo didelę įtaką vėlesniems Bizantijos ir slavų istorikams. Dėl savo aiškumo ir paprastumo ji buvo naudojama kaip pagrindinis šaltinis vėlesniems istoriniams veikalams tiek Bizantijoje, tiek už jos ribų.
„Malalos kronika“ išlieka svarbiu istoriniu šaltiniu, kuris suteikia įžvalgų apie ankstyvąją Bizantijos imperiją, pasaulio istorinę interpretaciją ir krikščioniškos istorijos sampratą VI amžiuje.