Mahajana budizmas yra viena iš pagrindinių budizmo tradicijų, atsiradusi maždaug I a. pr. Kr. ir išplito visame Azijos regione, įskaitant Kiniją, Japoniją, Korėją, Vietnamą ir Tibetą. Mahajana (dar vadinama „Didžiuoju Kelio“ arba „Didžiuoju Būdu“) yra viena iš dviejų didžiausių budizmo mokyklų, kita yra Theravada budizmas.
Pagrindiniai Mahajana budizmo bruožai:
- Bodhisattva ideologija: Vienas iš svarbiausių Mahajana budizmo principų yra bodhisattvos idealas. Bodhisattva yra asmuo, kuris siekia išganymo ne tik sau, bet ir visiems būtybėms. Skirtingai nuo arahanto (kuris pasiekia nirvaną ir atsisako toliau reinkarnuotis), bodhisattva pasirenka likti samsaroje (gimimo ir mirties cikle) ir padėti kitiems pasiekti išsilaisvinimą. Bodhisattvos yra laikomi didžiausiais geradariais ir jų idealas yra labai svarbus Mahajana praktikoje.
- Universalus išganymas: Mahajana budizmas pabrėžia, kad visi būtybės turi potencialą tapti budomis, ir siekia universalaus išganymo. Tai reiškia, kad kiekvienas gali pasiekti bodhi (apšvietimą) ir išsivaduoti iš samsaros ciklo. Mahajana mokymai remiasi idėja, kad išganymas nėra rezervuotas tik tam tikriems išrinktiesiems, bet prieinamas visiems.
- Didžioji dievybė ir budų panteonas: Mahajana tradicija apima daugybę budų, bodhisattvų, dievybių ir dvasinių būtybių. Populiarūs bodhisattvos yra Avalokitešvara (užuojautos bodhisattva), Manjushri (išminties bodhisattva) ir Ksitigarbha (žemės bodhisattva). Mahajana budizmas dažnai garbina įvairias dievybes ir budų aspektus, kurie simbolizuoja įvairias dvasines savybes ir gali suteikti pagalbą praktikuojantiems.
- Nauji tekstai ir doktrinos: Mahajana budizmas priima papildomus sutras ir tekstus, kurie nėra pripažįstami Theravada tradicijoje. Pavyzdžiui, Mahajana tekstai apima „Sutras“, kaip „Sutra apie lotosą“ (Saddharmapundarika Sutra) ir „Sutra apie širdį“ (Prajnaparamita Sutra), kurie yra svarbūs Mahajana mokymams ir praktikai.
- Skirtingos Mahajana šakos: Mahajana budizmas turi kelias pagrindines šakas, įskaitant:
- Zen: Pabrėžia tiesioginį patyrimą ir meditaciją kaip pagrindinį kelią į apšvietimą. Zen praktika orientuojasi į tiesioginį suvokimą ir vidinį patyrimą, dažnai naudojant zazen (sėdėjimo meditaciją).
- Tibeto budizmas: Įtraukia tantrinius ritualus ir meditacijos praktikas, taip pat stipriai remiasi bodhisattvos idealu ir guru-šishya (mokytojo-mokinio) santykiu.
- Nichiren: Pabrėžia „Sutros apie lotosą“ svarbą ir praktikuoja chantą (mantrą) „Nam-myoho-renge-kyo“ kaip pagrindinę praktiką.
- Praktikos ir metodai: Mahajana budizme praktikos dažnai apima meditaciją, maldas, šventųjų tekstų studijas, ritualus, meditacinius vizualizacijos metodus ir altruistinį veikimą. Pagrindinis tikslas yra siekti apšvietimo ir padėti kitiems siekti tos pačios būsenos.
Mahajana budizmas siūlo plačią ir įvairesnę dvasinę praktiką, kuri apima daugybę įsitikinimų ir metodų, bet visi jie yra susiję su siekiu padėti visoms būtybėms pasiekti išsilaisvinimą ir apšvietimą.