Kristologinė hermeneutika yra teologinė interpretacijos metodika, kuria siekiama suprasti Šventąjį Raštą per Jėzaus Kristaus asmenį, jo gyvenimą, mokymą ir misiją. Šis požiūris interpretuoja Bibliją kaip tekstą, kuriame Kristus yra centrinė figūra, per kurią atsiskleidžia Dievo planas žmonijai. Kitaip tariant, visą Raštą – tiek Senojo Testamento pranašystes, tiek Naujojo Testamento raštus – suprantama per Kristaus asmenį ir jo atpirkimo darbą.
Kristologinės hermeneutikos esmė yra įsitikinimas, kad Jėzus Kristus yra raktas į viso Biblijos turinio prasmę ir Dievo apreiškimą. Tai reiškia, kad bet kokia Rašto interpretacija turi būti susieta su Kristaus misija, atpirkimu, prisikėlimu ir Dievo karalystės kūrimu per Kristų. Šis metodas ypač pabrėžia Kristaus vaidmenį išgelbėjimo istorijoje, kaip visų pranašysčių išsipildymą ir Dievo plano viršūnę.
Pagrindinės idėjos:
- Senojo Testamento aiškinimas Kristaus šviesoje: Kristologinė hermeneutika ypač svarbi interpretuojant Senąjį Testamentą. Krikščionys teologai aiškina, kad daugelis Senojo Testamento pranašysčių, personažų ir įvykių nurodo į ateinantį Mesiją – Jėzų Kristų. Pavyzdžiui, Izaijo pranašystės apie kančią tarną (Izaijo 53 skyrius) krikščionių aiškinime dažnai suvokiamos kaip tiesioginė nuoroda į Jėzaus atpirkimo darbą.
- Naujojo Testamento interpretacija: Kristologinė hermeneutika taip pat padeda interpretuoti Naujojo Testamento tekstus, aiškinant, kaip Kristus atskleidė Dievo valią ir tiesą per savo žodžius, veiksmus ir kančią. Kristaus gyvenimas ir mokymas tampa pagrindiniu principu, per kurį suprantama Dievo meilė, išganymas ir teisumas.
- Kristaus centrinė vieta Dievo apreiškime: Ši hermeneutika pabrėžia, kad Jėzus Kristus yra ne tik istorinis asmuo, bet ir amžinasis Dievo Žodis (Logos), per kurį buvo sukurtas pasaulis ir per kurį žmonija yra išgelbėta. Todėl visas Biblijos turinys, tiek moraliniai mokymai, tiek eschatologiniai įvykiai, turi būti suvokiamas per Kristaus asmenį.
Kristologinė hermeneutika randa savo pagrindą tokiose Biblijos vietose kaip:
- Luko 24:27: „Ir Jis jiems išaiškino, kas visuose Raštuose apie Jį parašyta, pradedant nuo Mozės ir visų pranašų“ – tai atvejis, kai prisikėlęs Kristus paaiškino savo mokiniams, kad visas Senasis Testamentas liudija apie Jį.
- Jono 5:39: „Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose rasią amžinąjį gyvenimą; o tie Raštai liudija apie mane.“
Kristologinė hermeneutika leidžia matyti Šventąjį Raštą kaip visumą, kuri susijusi su Dievo išgelbėjimo planu per Kristų. Tai svarbus metodas, naudojamas teologų, siekiančių suprasti, kaip visas Biblijos turinys susitelkia ties Kristumi ir Jo veikla pasaulyje. Ši metodika padeda tikintiesiems giliau suvokti, kad jų tikėjimas remiasi ne tik moraliniais ar teisiniais principais, bet ir asmeniniu santykiu su Kristumi kaip Dievo apreiškimu ir išganytoju.
Kristologinės hermeneutikos tikslas yra parodyti, kad visos teologinės tiesos ir biblinės istorijos galiausiai susijungia Kristuje ir tik per Jį įgyja gilią, išgelbėjimo istorijoje įsišaknijusią prasmę.