Koplyčia – tai nedidelė šventovė, skirta maldai, pamaldoms ar sakramentų teikimui. Ji gali būti savarankiškas pastatas arba įrengta didesnio pastato viduje, pavyzdžiui, bažnyčioje, vienuolyne, rūmuose, ligoninėje ar kapinėse. Koplyčios terminas kilęs iš lotyniško žodžio cappella, kuris reiškia „mažas apsiaustas“ ir siejamas su šventojo Martyno iš Tūro apsiaustu, saugotu Prancūzijos karalių rūmuose kaip relikvija. Apsiaustas laikytas specialiai įrengtoje patalpoje, vadintoje cappella, iš kur kilo koplyčios pavadinimas.
Koplyčios gali būti skirtos konkretiems tikslams arba ypatingai globai. Pavyzdžiui, kai kurios koplyčios pašvęstos tam tikriems šventiesiems, relikvijoms ar įvykiams. Jose tikintieji gali melstis asmeninėmis intencijomis, pagerbti šventuosius ar dalyvauti pamaldose. Koplyčios dažnai yra intymesnės nei pagrindinės bažnyčios, todėl jose jaučiama artimesnė dvasinė atmosfera.
Istoriškai koplyčios buvo įrengiamos ne tik religinėse erdvėse, bet ir pasaulietiniuose pastatuose, pavyzdžiui, karalių rūmuose ar kilmingųjų dvaruose. Jos buvo naudojamos kaip privačios maldos vietos arba skirtos šeimos pamaldoms. Vienuolynuose ir abatijose koplyčios dažnai tarnavo kaip papildomos erdvės tam tikroms bendruomenės pamaldoms ar asmeniniams vienuolių apmąstymams.
Ligoninėse ar kariuomenės daliniuose įrengtos koplyčios suteikia tikintiesiems galimybę rasti dvasinę paramą sudėtingose gyvenimo situacijose. Jose dažnai vyksta išpažintys, Eucharistija ar tylos valandos, skirtos asmeninei maldai.
Kapinių koplyčios yra skirtos laidotuvių apeigoms, mirusiųjų pagerbimui ir maldoms už jų sielas. Jos dažnai statomos šalia kapų arba netoli pagrindinių kapinių vartų ir atlieka svarbų vaidmenį laidotuvių tradicijose.
Koplyčios architektūra gali būti labai įvairi – nuo paprastų ir kuklių iki puošnių ir prabangių. Jos interjeras dažniausiai dekoruojamas simboliais, kurie atspindi jos paskirtį, globėją ar dedikaciją. Koplyčiose gali būti altorius, krucifiksas, šventųjų skulptūros ar paveikslai, taip pat vietos individualiai maldai.
Koplyčios dvasinė reikšmė slypi jos paskirtyje – tai vieta, kurioje žmogus gali sustoti, pasinerti į maldą ir patirti artumą su Dievu. Nors dažnai mažesnės nei bažnyčios, jos išlieka svarbios tikinčiųjų gyvenime, nes siūlo asmeninę erdvę dvasiniams apmąstymams ir bendravimui su Dievu. Koplyčios simbolizuoja šventumą, ramybę ir tikėjimą, kuris pasiekia žmogaus širdį bet kokiomis aplinkybėmis.