Konkokyo yra japonų religija, įkurta XIX amžiuje Konko Daijin (Sušū Kadžimara). Tai monoteistinė religija, kuri siekia stiprinti žmogaus ir dieviškojo pasaulio ryšį per tikėjimą, dėkingumą ir abipusį supratimą. Konkokyo tikėjimas teigia, kad Dievas, vadinamas Tenchi Kane No Kami (Dangaus ir Žemės Dievas), nėra tolimas ar atskiras nuo žmonių, bet aktyviai dalyvauja kasdieniniame jų gyvenime ir nuolat rūpinasi jų gerove.
Konkokyo religija pabrėžia, kad žmonės ir Dievas turi bendradarbiauti, o dvasinė ir fizinė gerovė pasiekiama tik per šią harmoniją. Žmonės yra kviečiami pasitikėti Dievu, o Dievas, savo ruožtu, padeda žmonėms, kurie nuoširdžiai meldžiasi, išreiškia dėkingumą ir siekia harmonijos su aplinka. Dievas, anot Konkokyo, yra ne tik kūrėjas, bet ir nuolat globojanti jėga, padedanti įveikti sunkumus.
- Vienas iš pagrindinių Konkokyo principų yra „Aiyo kakeyo“ – tai reiškia „abipusis paramos keitimasis“. Tai principas, kuris moko, kad žmonės ir Dievas yra partneriai, kurie kartu dirba siekdami geresnio gyvenimo. Konkokyo teigia, kad Dievas rūpinasi žmonėmis, tačiau ir žmonės turi rodyti dėkingumą ir daryti gerus darbus, kad ši harmonija būtų išlaikyta.
- Kita svarbi idėja yra dėkingumo praktika. Anot Konkokyo, svarbu nuolat išreikšti dėkingumą Dievui už visas gyvenimo dovanas, net ir už iššūkius. Tik per dėkingumą ir supratimą, kad kiekviena patirtis yra mokymosi galimybė, galima pasiekti dvasinę ramybę ir tikrą laimę.
Konko Daijin, Konkokyo įkūrėjas, pradėjo šią religiją, kai patyrė dvasinę transformaciją ir gavo dieviškąjį apreiškimą, skelbiantį, kad Dievas nori, jog žmonės gyventų harmonijoje su dangaus ir žemės jėgomis. Jis teigė, kad visi žmonės gali tiesiogiai bendrauti su Dievu, o ne per tarpininkus ar dvasininkus, ir kad Dievas yra nuolat pasiekiamas per nuoširdžią maldą. Tai skyrėsi nuo tradicinių Japonijos religijų, kuriose dieviškosios jėgos buvo laikomos atskiromis ir neprieinamomis žmonėms kasdieniame gyvenime.
- Konkokyo mokymai yra pagrįsti tiesioginiu ryšiu su Dievu per maldą ir apmąstymus. Malda yra ne tik pagalbos prašymas, bet ir dialogas su Dievu, kuriame žmogus gali suprasti save ir savo tikslus.
- Religija neturi griežtų ritualų ar taisyklių. Svarbiausia yra nuoširdumas ir tikėjimas, o ne formalios apeigos ar ceremonijos. Žmonės skatinami gyventi paprastai, su pagarba aplinkiniams ir dėkingumu Dievui už kasdienes patirtis.
Konkokyo taip pat pabrėžia, kad kiekvienas žmogus gali pasiekti vidinę ramybę, jei priims savo gyvenimą kaip dalį dieviškojo plano ir stengsis gyventi harmoningai su kitais žmonėmis. Religijoje nėra akcentuojama kančia ar grėsmės dėl nepaklusnumo Dievui. Vietoje to, Konkokyo moko, kad visos gyvenimo situacijos yra galimybė mokytis, augti ir stiprinti ryšį su Dievu.
- Religija taip pat skatina abipusę pagalbą bendruomenėje. Pasekėjai skatinami padėti vieni kitiems, nes manoma, kad tik per tarpusavio bendradarbiavimą ir pagalbą galima sukurti harmoniją su Dievu ir pasauliu.
- Konkokyo tikslas yra padėti žmonėms pasiekti ne tik dvasinę gerovę, bet ir fizinę bei emocinę sveikatą. Religija moko, kad dvasinė harmonija su Dievu taip pat padeda žmonėms spręsti kasdienius sunkumus ir sukurti sveikesnį, laimingesnį gyvenimą.
Konkokyo bendruomenės yra daugiausia Japonijoje, tačiau religija turi pasekėjų ir kitose šalyse. Konkokyo šventovės yra vietos, kur pasekėjai gali melstis ir apmąstyti savo ryšį su Dievu, o religija ir toliau pabrėžia Dievo ir žmonių bendradarbiavimą kuriant geresnį gyvenimą.
Nors Konkokyo nėra taip plačiai žinoma už Japonijos ribų, jos mokymai apie dėkingumą, harmoniją ir abipusį bendradarbiavimą yra pritraukę pasekėjų visame pasaulyje, siekiančių ramesnio ir labiau subalansuoto gyvenimo per dvasinį tikėjimą.