Kartūzai yra Romos Katalikų vienuolių ordinas, įkurtas šv. Brunono 1084 m. Chartrezės (pranc. Chartreuse) kalnuose, netoli Grenoblio, Prancūzijoje. Šis ordinas laikomas vienu griežčiausių ir asketiškiausių Katalikų Bažnyčioje, o kartūzų gyvenimo būdas pabrėžia vienuolio atsiskyrimą, tylą, maldą ir kontempliaciją.
Pagrindinės kartūzų savybės:
- Griežtas atsiskyrėliškas gyvenimas: Kartūzai gyvena atsiskyrėlišką gyvenimą, dažnai individualiose celėse, kuriose praleidžia didžiąją dienos dalį maldoje, meditacijoje ir tyloje. Nors kartūzai gyvena bendruomenėje (vadinamoje „kartūzija“ arba chartreuse), jie didžiąją laiko dalį praleidžia vienumoje, palaikydami minimalius kontaktus su kitais vienuoliais.
- Tyla: Tylos įžadai yra esminė kartūzų gyvenimo dalis. Vienuoliai kalba tik tada, kai tai būtina, o didžiąją dalį bendravimo vykdo gestais arba raštu. Ši tyla padeda vienuoliams sutelkti dėmesį į vidinį dvasinį gyvenimą ir Dievo artumą.
- Griežta askezė: Kartūzai laikosi griežtos askezės – jie vengia prabangos, laikosi griežtų pasninkų ir maitinasi paprastai, dažniausiai vegetariškai. Kartūzų gyvenimo būdas yra paprastas ir minimalistiškas, orientuotas į dvasinį tobulumą ir atsiribojimą nuo pasaulietinių malonumų.
- Liturginė malda ir meditacija: Kartūzai skiria daug laiko asmeninei ir bendruomeninei maldai. Jie atlieka Dievo valandų liturgiją, tačiau daugelį maldų meldžiasi individualiai savo celėse. Šalia liturginių maldų, didžiulė reikšmė teikiama kontempliatyviai maldai ir meditacijai, siekiant tiesioginio ryšio su Dievu.
- Vienatvė ir bendruomenė: Kartūzai derina vienatvę su bendruomeniniu gyvenimu. Nors jie daugiausia laiko praleidžia atsiskyrę, jie susirenka bendrai Eucharistijai ir savaitės pokalbiui. Kiekvienas kartūzas gyvena mažoje celėje, kurioje jis dirba, meldžiasi, skaito ir miega.
- Griežtos priėmimo sąlygos: Kartūzų ordinas turi labai griežtas priėmimo sąlygas. Kandidatai turi būti pasirengę gyventi labai asketišką ir tylų gyvenimą, o noviciatas – pasiruošimo laikotarpis – yra ilgas ir intensyvus. Tai užtikrina, kad tik tie, kurie yra visiškai pasiryžę šiam gyvenimo būdui, taptų kartūzais.
- Atsparumas reformoms: Per visą savo istoriją kartūzai išliko ištikimi savo pradinėms taisyklėms ir gyvenimo būdui. Jie išvengė daugelio reformų ir pokyčių, kurie paveikė kitus vienuolynų ordinus, išlaikydami tą patį griežtą atsiskyrėlišką gyvenimą per šimtmečius.
Kartūzų įtaka: Nors kartūzai yra nedidelis ordinas ir jų vienuolynai yra išsibarsčiusę po pasaulį, jų pavyzdys įkvepia daugelį krikščionių. Kartūzų gyvenimo būdas parodo, kaip galima radikaliai atsiduoti Dievui per tylą, maldą ir atsiskyrimą nuo pasaulio. Jų ištikimybė tylai ir kontempliacijai padarė juos vienu iš labiausiai gerbiamų ir unikalių vienuolynų ordinų Katalikų Bažnyčioje.