Kardinolas yra vienas iš aukščiausių dvasininkų Katalikų Bažnyčioje, turintis ypatingą reikšmę tiek bažnytinėje, tiek pasaulietinėje sferoje. Kardinolai yra tiesioginiai popiežiaus patarėjai ir padėjėjai, sudarantys vadinamąją Kardinolų kolegiją. Ši kolegija turi unikalų vaidmenį Bažnyčios valdyme, ypač renkant naują popiežių, kai ankstesnysis miršta arba atsistatydina. Kardinolų kolegija taip pat konsultuoja popiežių svarbiausiais Bažnyčios klausimais ir padeda priimti svarbius sprendimus.
Kardinolo rangas yra aukščiausias po popiežiaus, ir nors dauguma kardinolų yra vyskupai, ne visi vyskupai tampa kardinolais. Kardinolus skiria popiežius, ir tai dažniausiai yra vyskupai ar arkivyskupai, kurie išsiskiria savo tarnystėje Bažnyčioje arba turi ypatingus nuopelnus teologijoje, diplomatinėje tarnyboje ar administracijoje.
Kardinolas turi teisę dėvėti išskirtinę raudoną aprangą, kuri simbolizuoja jo pasirengimą aukoti savo gyvenimą už tikėjimą ir Bažnyčią. Kardinolo titulas yra ne tik garbės ženklas, bet ir didelės atsakomybės ženklas. Kardinolai taip pat turi ypatingą pareigą ginti Bažnyčios mokymą ir tikėjimo grynumą.
Viena iš svarbiausių kardinolo pareigų yra dalyvauti konklavoje – slaptame susirinkime, kuriame renkamasi naujasis popiežius. Tik kardinolai iki 80 metų amžiaus turi teisę balsuoti popiežiaus rinkimuose, ir tai yra vienas iš svarbiausių jų įsipareigojimų.
Kardinolas yra ne tik dvasinis lyderis, bet ir Bažnyčios atstovas tarptautinėje arenoje, dažnai dalyvaujantis diplomatinėse misijose arba atstovaujantis Bažnyčiai įvairiuose tarptautiniuose forumuose. Dėl savo įtakos ir patirties kardinolai vaidina lemiamą vaidmenį Katalikų Bažnyčios gyvenime ir pasaulio religiniuose reikaluose.