Kapitula Katalikų ir Anglikonų Bažnyčiose yra senas bažnytinės institucijos elementas, susijęs su vyskupų valdžia ir bažnytine administracija. Kapitulą sudaro kanauninkų grupė, kuri tarnauja kaip vyskupo patarėjai, taip pat atlieka liturgines ir administracines pareigas. Ji egzistuoja prie katedros (vadinama katedros kapitulą) arba prie kitų reikšmingų bažnyčių, dažniausiai esančių didžiuosiuose miestuose (kolegijos kapitulą).
Istoriškai kapitulos vaidmuo buvo ne tik liturginis, bet ir teisinis bei administracinis. Viduramžiais kapitulą sudarė mokyti dvasininkai, kurie padėdavo vyskupui spręsti svarbiausius bažnyčios valdymo klausimus. Kapitula taip pat dalyvavo renkant vyskupą, kai vyskupo vieta tapdavo laisva. Šis vaidmuo buvo itin reikšmingas, nes kapitula užtikrindavo vietos bažnytinės bendruomenės interesų atstovavimą.
Katedros kapitula buvo glaudžiai susijusi su katedros gyvenimu ir liturginėmis apeigomis. Kanauninkai buvo atsakingi už reguliarų choro pamaldų palaikymą, Eucharistijos šventimą ir kitus liturginius veiksmus. Jie taip pat rūpinosi katedros pastato priežiūra, liturginiais reikmenimis ir finansais. Kanauninkai, dažnai būdami mokyti ir išsilavinę, prisidėjo prie teologinių diskusijų, bažnytinių reformų ir švietimo plėtros.
Kolegijos kapitula egzistavo prie svarbių bažnyčių, kurios, nors ir nebuvo katedros, turėjo reikšmingą vaidmenį Bažnyčios gyvenime. Šios kapitulos dažnai atliko panašias funkcijas kaip ir katedros kapitulos, tačiau buvo labiau orientuotos į vietos bendruomenių poreikius. Jos dalyvavo pastoracinėje veikloje, teikė socialinę pagalbą ir vykdė švietimo misiją.
Kapitulos struktūra ir veikla buvo reguliuojama kanonų teisės. Kanauninkų pareigos buvo aiškiai apibrėžtos, o jų skaičius, užduotys ir privilegijos galėjo skirtis priklausomai nuo vietos tradicijų ir Bažnyčios reikalavimų. Kapitulose dažnai buvo hierarchinė sistema, kurioje aukštesnę padėtį užimdavo dekanas arba prelatas. Jie vadovaudavo kapitulos susirinkimams, tvarkė svarbiausius reikalus ir užtikrindavo, kad kapitula laikytųsi nustatytų kanonų.
Kapitulos reikšmė laikui bėgant kito. Bažnyčios reformos, ypač Tridento susirinkimas, pakeitė kapitulos vaidmenį, pabrėždamos liturginę ir pastoracinę veiklą. Nors jų politinis ir administracinis vaidmuo sumažėjo, liturginė ir patariamoji funkcija išliko svarbi. Šiuolaikinėje Bažnyčioje kapitulos vis dar egzistuoja, tačiau jų vaidmuo dažniausiai susijęs su garbingomis tradicijomis ir liturginėmis apeigomis.
Anglikonų Bažnyčioje kapitula taip pat atlieka panašias funkcijas kaip Katalikų Bažnyčioje. Jos struktūra ir veikla daugiausia remiasi istorinėmis tradicijomis, tačiau yra pritaikyta prie specifinių Anglikonų Bažnyčios poreikių. Anglikonų kapitulose kanauninkai dalyvauja liturginiame gyvenime ir teikia patarimus vyskupui, taip pat rūpinasi pastoracinėmis ir administracinėmis užduotimis.
Kapitula yra svarbus bažnytinės organizacijos elementas, kuris išlaiko ryšį su Bažnyčios istorija ir tradicijomis. Ji atspindi kolektyvinį Bažnyčios valdymo ir liturginės tarnystės modelį, kuris sujungia patarimus, bendruomeninį gyvenimą ir dvasinę misiją. Per amžius kapitulos institucija parodė savo gebėjimą prisitaikyti prie kintančių Bažnyčios poreikių ir istorinių iššūkių, išlaikydama reikšmę kaip viena iš pagrindinių Bažnyčios struktūrinių dalių.