Judo evangelija – tai retas ir reikšmingas gnosticizmo tekstas, kuris buvo atrastas 1978 m. Egipte, tačiau pirmą kartą išleistas ir paskelbtas 2006 m. Tai viena iš apokrifinių (nekanoninių) evangelijų, kuri buvo parašyta maždaug II amžiaus viduryje, o jos pavadinimas tiesiogiai nurodo į Judas Iskarijotą – vieną iš dvylikos Jėzaus apaštalų, tradiciškai laikomą išdaviku.
Tradiciniuose Naujajame Testamente ir daugumoje krikščioniškosios tradicijos Judo Iskarijotas vaizduojamas kaip niekingas išdavikas, kuris išduoda Jėzų Romos valdžiai už trisdešimt sidabrinių, todėl dažnai jis siejamas su šėtonu ir prakeikimu. Tokia figūra paprastai vaizduojama kaip tas, kuris atneša didžiulę gėdą ne tik sau, bet ir visai krikščionių bendruomenei. Garsusis Judo bučinys, kai jis išdavė Jėzų, tapo simboliu išdavystės ir nusikaltimo.
Vis dėlto Judo evangelija pateikia visiškai kitokį šio personažo įvaizdį. Joje Judas vaizduojamas kaip Jėzaus „išrinktasis“, kaip tas, kuris atlieka svarbų vaidmenį Dievo išgelbėjimo plane. Ši evangelija reinterpretuoja tradicinį požiūrį į Judo elgesį ir pateikia idėją, kad Judas iš tikrųjų veikė pagal Jėzaus norą. Pasak šio teksto, Judo išdavystė nebuvo paprastas išdavikiškas veiksmas, bet buvo būtina dalis dieviškosios valios, nes tik taip galėjo įvykti Jėzaus mirtis ir prisikėlimas, kurie buvo svarbūs išganymui.
Judo evangelijoje pateikiama idėja, kad Judas buvo pasirinktas atlikti šį „paskutinį veiksmą“, nes tik jis, išduodamas Jėzų, galėjo sušalti proceso, kuris turėjo lemti Kristaus auką, užbaigimą. Šis požiūris žymi reikšmingą nuokrypį nuo tradicinių krikščioniškų interpretacijų, kuriose Judas dažniausiai vaizduojamas kaip išdavikas, pasmerktas už savo poelgį.
Judo evangelija yra gnosticizmo tekstas, ir tai rodo, kad ši evangelija nepriklauso kanoninių Evangelijų tradicijai, kurią sudaro keturios pagrindinės Evangelijos – pagal Matą, Morkų, Luką ir Joną. Gnosticizmas, kaip religinis judėjimas, dažnai pabrėžė slaptas žinias ir pažinimą (gnosis), kurios padeda žmonėms atrasti tikrąją tiesą apie Dievą, pasaulį ir žmogaus prigimtį. Judo evangelija taip pat reikalauja naujo supratimo apie Jėzaus mokymus, nes joje Jėzus kalba apie dvasinį pažinimą ir mirtį kaip būdą išlaisvinti sielą nuo fizinio pasaulio.
Šio teksto atradimas ir paskelbimas sukėlė daug diskusijų ir kritikos, ypač dėl Judo figūros perinterpretuojimo. Tradiciniai krikščionys gali manyti, kad Judo evangelija pateikia klaidingą požiūrį į išdavystę, nes ji stengiasi pagrįsti Judo veiksmus kaip būtinus, tačiau istorinis ir teologinis šio teksto vertinimas priklauso nuo įvairių religinių tradicijų ir požiūrių.
Judo evangelija atveria galimybę naujam krikščioniškosios minties ir tikėjimo įžvalgų interpretavimui, tačiau tuo pačiu ji ir provokuoja klausimą, kaip turėtume suprasti gailestingumą, išdavystę, ir žmogaus laisvę bei atsakomybę. Tai primena, kad Biblijos tekstai gali turėti įvairių sluoksnių ir interpretacijų, priklausomai nuo konteksto, o šis apokrifinis tekstas leidžia mums giliau apsvarstyti Judo veiksmus ir jų teologinę reikšmę.
Citatos:
- „Jėzus atsakė ir tarė: ‘Aš žinau, kad tu mane išduosi, kad įvykdytum tai, kas buvo parašyta. Bet tu būsi palaimintas, nes būtent tu atliksi šį darbą.’“ (Judo evangelija)
Ši citata rodo, kad Jėzus žinojo apie Judo išdavystę ir netgi palaimino jį už tai, nes jis atliks svarbų vaidmenį Dievo plane. Tai išreiškia Judo veiksmą kaip būtinybę Jėzaus misijai. - „Tu būsi išskirtas, nes būtent tu mane išduosi ir išlaisvinsi visus, kurie trokšta išganymo.“ (Judo evangelija)
Čia matome, kad Judas, nors ir atlieka išdaviko vaidmenį, vis tiek yra pavadintas kaip tas, kuris išlaisvins žmones. Tai atskleidžia gilesnį ir sudėtingesnį požiūrį į Judo vaidmenį Dievo išganymo plane. - „Jėzus sakė: ‘Aš esu tas, kuris veikia visų išgelbėjimą, ir tavo veiksmai yra būtini.’“ (Judo evangelija)
Ši citata rodo, kad Judo veiksmai, nors ir atrodo kaip išdavystė, yra būtini Jėzaus išganymo plane, nes tik per jo išdavystę galėjo įvykti Jėzaus mirtis ir prisikėlimas.