Jedizmas yra neoficiali religija, kuri kilo iš populiarios „Žvaigždžių karų“ franšizės, tačiau per laiką tapo kur kas daugiau nei paprasta išgalvotų personažų filosofija. Nors „Žvaigždžių karų“ visatoje džedajai yra riteriai, ginantys taiką ir teisingumą, jų mokymai ir gyvenimo būdas įkvėpė žmones realiame gyvenime kurti filosofiją, grindžiamą jėgos, harmonijos ir dvasinio tobulėjimo idėjomis. Jedizmas perima tam tikrus džedajų principus ir pritaiko juos kaip dvasinio gyvenimo vadovą, nepriklausantį nuo fikcinės „Žvaigždžių karų“ istorijos.
Pagrindinis jedizmo tikėjimo aspektas yra Jėga – mistinė energija, apibūdinama kaip viską jungianti gyvybės jėga. Anot šio tikėjimo, Jėga egzistuoja visame kosmose, jungia visas gyvas būtybes ir gali būti naudojama dvasiniam tobulėjimui bei harmonijos pasiekimui. Šis principas panašus į kai kurių Rytų filosofijų idėjas apie qi arba prana – universalią gyvybinę energiją.
Jedizmo pasekėjai praktikuoja ir siekia harmoningos pusiausvyros tarp vidinės ramybės ir išorinio pasaulio chaoso. Daugiausia dėmesio skiriama asmeninei atsakomybei ir moraliniam elgesiui, remiantis džedajų kodeksu. Pagrindinės džedajų kodekso idėjos:
- Jėga yra viską jungianti energija, kuri gali būti panaudota teisingumui ir taikai palaikyti.
- Kiekvienas žmogus turi potencialą būti „džedajumi“, tačiau tai reikalauja atsidavimo, disciplinos ir sąmoningumo.
- Moralinis elgesys ir atsakomybė yra neatsiejami nuo džedajų gyvenimo būdo, todėl svarbu nuolat siekti dvasinės pusiausvyros.
- Vienas svarbiausių jedizmo principų yra vengti tamsiosios Jėgos pusės, kuri simbolizuoja pyktį, baimę ir neapykantą. Džedajai siekia nugalėti šias neigiamas emocijas per meditaciją, dvasinę praktiką ir sąmoningą savikontrolę.
Nors „Žvaigždžių karų“ visatoje džedajai kovoja su Sithų lordais, realiame gyvenime jedizmo pasekėjai labiau orientuojasi į asmeninį dvasinį augimą, o ne į konfliktus. Jedizmo filosofija skatina taiką, empatiją ir užuojautą kitiems. Vienas iš pagrindinių siekių yra harmoningas egzistavimas su kitais žmonėmis ir su pasauliu.
Jedizmo praktika neretai apima meditaciją ir sąmoningumą, siekiant suprasti Jėgos buvimą visame gyvenime. Kai kurie jedizmo pasekėjai į savo kasdienę rutiną įtraukia fizines veiklas, tokias kaip kovos menai, kurie padeda ugdyti ne tik fizinę, bet ir dvasinę discipliną. Taip pat svarbu suprasti, kad jedizmo pasekėjai nėra „Žvaigždžių karų“ gerbėjai, kurie tiesiog seka fikcinę istoriją, o veikiau tie, kurie mato prasmingas gyvenimo filosofijas, kylančias iš šios fikcijos ir norinčias jas pritaikyti praktikoje.
- Dvasinis mokymasis yra svarbi jedizmo dalis. Jedizmo šalininkai ieško dvasinės išminties per filosofiją, literatūrą ir mokslinę pažangą, nes tiki, kad tikrasis džedajus turi būti ne tik stiprus, bet ir išmintingas.
- Kai kurie jedizmo atstovai suvokia savo tikėjimą kaip neformalų gyvenimo būdą, o ne griežtą religiją, todėl jie gali integruoti ir kitų religijų ar filosofijų elementus į savo praktiką.
- Jedizmo bendruomenė daugiausia yra internetinė ir decentralizuota. Kiekvienas žmogus gali save vadinti džedajumi, jei mano, kad laikosi pagrindinių šio tikėjimo principų.
Vis dėlto, nors jedizmas susilaukė tam tikro populiarumo, jis dažnai susiduria su skepticizmu ir netgi humoristiniais komentarais. 2001 m. kai kurių šalių surašymo metu nemaža dalis žmonių užpildė religijos skiltį įrašydami „džedajai“. Tai sukėlė diskusijų, ar jedizmas gali būti laikomas tikra religija, ar tai tik humoristinė protesto forma prieš tradicines religijas ir jų institucijas.
Jedizmo atsiradimas rodo, kaip populiarioji kultūra gali įkvėpti tikėjimo sistemas, kurios, nors ir iš dalies pagrįstos fikcija, iškelia realias filosofines, moralines ir dvasines idėjas.